SKRYDIS20230127 – Kretingos biblioteka simboliškai tapo pakilimo taku į kitokią literatūros improvizaciją

SKRYDIS20230127 – Kretingos biblioteka simboliškai tapo pakilimo taku į kitokią literatūros improvizaciją

Sukurta 2023-01-30

Atnaujinta 2023-01-30

Vieta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

Autorius BIRUTĖ NAUJOKAITIENĖ

Sausio 27 d. vakarą Kretingos biblioteka pakvietė kretingiškius ir miesto svečius į paslaptingą kelionę simbolišku pavadinimu SKRYDIS20230127. Svečiams buvo žadėta suteikti įspūdingų akimirkų – nuo literatūros ir muzikos improvizacijų, šviesų ir lazerių, inovatyvių knygų pristatymų iki ypatingos šventiškos nuotaikos ir aplinkos. Sausakimšos erdvės patvirtino kretingiškių pasitikėjimą bei smalsumą.

Senosios literatūros flirtas su šiuolaikine kultūra

Dar 2022 m. Kretingos biblioteka inicijavo Lietuvos kultūros tarybos ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos finansuotą projektą „Senosios Lietuvos literatūros atgimimas XXI a. kontekste“. Prie projekto veiklų prisijungti buvo pakviestas visas būrys muzikos profesionalų: pedagogų, dainininkų, prodiuserių, kompozitorių.

Tokie savo srities specialistai kaip Monika Mėčiūtė, Indrė Juodeikienė, Jokūbas Jankauskas, Julija Zvėrkienė, Aleksandra Charina-Vasiljeva, Evelina Greiciūnaitė, Karolina Mikutaitė ir Gabrielė Kalniškytė kvietė jaunuolius išbandyti save ir pasinerti į senąja Lietuvos literatūra paremtų muzikos kūrinių kūrimą. Dalyviai pripažino, kad dirbti su senaisiais tekstais – ypatingai sunku, kadangi juose gausu jau nevartojamų ir užmirštų žodžių, sudėtinga perteikti kūrinio nuotaiką, atskleisti tikrąją prasmę, žinant laikmečių kontekstą, anuomet gyvenusių žmonių pasaulėžiūrą ar įvykius.

Muzikinių dirbtuvių metu gimusios ir prodiuserio Ramūno Tamošausko pagalba įrašų studijoje nušlifuotos skirtingo muzikinio stiliaus dainos buvo pristatytos finalinio renginio SKRYDIS20230127 metu.

SKRYDŽIO20230127 „kelionės“ tikslas – nukeliauti iki XVI a.

SKRYDŽIO20230127 per laikmečius dalyviai kelionę pradėjo dabartimi – XXI amžiuje. Renginys startavo 20-mečio kretingiškio, įvairių TV projektų dalyvio ir gyvai atliekamos muzikos puoselėtojo Jokūbo Jankausko parengtu autoriniu kūriniu „Sapne, būk su manim“! Solistė bei grupės „Queens of Roses“ narė Monika Mėčiūtė-MONEE šiam vakarui pasirinko subtilaus meninio braižo, lyriškos, jautrios sielos poetės Dalios Teišerskytės eilėraštį „Vilionės“ iš naujausio poezijos rinkinio „Paskutinių lapų išleistuvės“, o prie projekto prisijungusi charizmatiškoji, temperamentingoji dainininkė, įvairių muzikinių projektų dalyvė – Gabrielė Kalniškytė – Lietuvos teatro ir kino aktoriaus, poeto Broniaus Gražio poezijos rinkinį „Žvyrkeliai“ (1994) ir pristatė dainą pagal šio autoriaus eilėraštį „Sonetas“.

Absoliučiai netikėtas duetas – romantiškojo, lyriškojo Vytauto Mačernio eilės ir elektroninė muzika leido nukeliauti į XX a. pradžią. Į tokią eksliuzyvinę kelionę pakvietė Karolina Mikutaitė, kuri pas visiems šio projekto dalyviams talkinusį prodiuserį Ramūną Tamošauską atkeliavo jau pati parengusi dainos melodiją, struktūrą, visą dainos projektą su sintezatoriais, boso linija, būgnų partijom. Kartu su Ramūnu papildžius kūrinį garsais ir detalėmis – kretingiškiams pristatė palankiausių vertinimų pelniusį kūrinį „Atėjęs iš erdvių“.

Profesionalios muzikės, pedagogės Aleksandros Charinos-Vasiljevos suburti Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos moksleiviai – Viačeslav Ivanov, Valerija Bogdanova, Elen Petrosyan, Marija Guliajeva pasirinko Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Romansas“ iš poezijos rinkinio „Tarp dviejų aušrų“ (1927 m.) – romantinio maištingumo ir simbolizmo viršūnę. Eilėraštis buvo skirtas jo būsimai žmonai E. Kvedaraitei. Apie šio rinkinio atsiradimą poetas savo autobiografijoje rašo: „1927 m. išleidau eilėraščių rinkinį „Tarp dviejų aušrų“, kuriame, kaip manau, atsispindėjo ir mano jaunystės pabaigos, ir savarankiško gyvenimo pradžios kai kurios nuotaikos. Tada aš buvau jau pajutęs aštrių prieštaravimų savyje ir aplinkoje. Jie vertė gilintis į save, analizuoti, maištauti, kartais žadino šviesių vilčių ir polėkių, kartais gramzdino į nusiminimą“. Kūrinį grupė pavadino – „Romansas XXI“.

Vėliau sekė skrydis į XIX a. pradžią, kuomet gyveno Liudvikas Rėza ir kartu su devyniais talkininkais sudarė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos, oder Littauische Volkslieder“, kurį sudaro 85 lietuvių liaudies dainos su vertimais į vokiečių kalbą. Į šią kelionę nukeliauti pakvietė pedagogė, muzikė Julija Zvėrkienė, kuri pristatė dainą „Ei kilo kilo“. Ši daina – Mažosios Lietuvos krašto daina, savotiškas žvejų himnas. Prie kūrinio atgimimo prisidėjo žymus kompozitorius Vladimiras Konstantinovas, akompanavęs Julijai ir šiame bibliotekos renginyje.

Kretingiškė dainininkė, muzikinio projekto Finalo ketvertas nugalėtoja Indrė Juodeikienė mėgsta iššūkius ir pasirinko kretingiškiams atskleisti XVII a. tendencijas ir atgaivinti jėzuito, poeto, literatūros teoretiko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus odę. Poezijos rinkinys „Keturios lyrikos knygos“ (Lyricorum libri IV) pasirodė Antverpene dar 1632 metais. Joje publikuotos eilės, skirtos popiežiui Urbonui VIII, kardinolui Pranciškui Barberini, Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Vazai, princui Vladislovui Vazai, didikams Steponui Pacui, Jonui Karoliui Chodkevičiui, Onai Radvilienei ir kt.

1547 m. pasaulį išvydo pirmoji lietuviška knyga – „Katekizmas“ ir jos autorius Martynas Mažvydas prakalboje emocingai ragina žmones ,,kaukus, žemėpačius, laukosargus pamesti“ ir imti į rankas knygą.

Pirmąją lietuvišką knygą atsivertė „Grei kūrybiniai projektai“ įkūrėja Evelina Greiciūnaitė, kuri muzikinėse dirbtuvėse plušėjo kartu su būriu Klaipėdos St. Šimkaus konservatorijos moksleivių: Vaiva Tulabaite, Urte Endružyte, Rugile Lieliungaite, Neda Usonyte, Justinu Valioniu, Matu Stabingiu, Vincentu Žiedu, Vincentu Daukšiu. Šis entuziastingas būrys, kuruojamas Klaipėdos St. Šimkaus konservatorijos muzikinį ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjos Editos Ambrozaitienės, privertė suklusti visus ir nusikelti į XVI amžių. Visų dėmesys buvo prikaustytas jaunimo grupės pristatomo kūrinio „Kaukai“, kurį jie ir parengė remdamiesi seniausia lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmu“.

Bibliotekoje – 3D projekcijomis atgimusios archajiškos knygos

Projekto metu bendradarbiaujant su inovatyvių sprendimų įstaiga LISPA buvo organizuojamos dar vienos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu sukurta interaktyvi 3D hologramų paroda, pristatanti net 8 senosios raštijos pavyzdžius. Dar XVI–XIX a. išleistos reikšmingos lietuviškos knygos saugomos muziejų archyvuose ir visuomenei ne visada lengvai prieinamos. Tokių kūrinių kaip pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo „Katekizmas“, vienas svarbiausių Lietuvos botanikos mokslo leidinių J. A. Pabrėžos „Taislius augyminis“, Laurencijaus Bojerio „Karolomachija“, vaizduojanti Salaspilio (Kirchholmo) mūšį ir J. K. Chodkevičiaus vadovaujamų lietuvių pergalę prieš švedų kariuomenę, iškilus Lietuvos renesanso kūrinys herojinė 4 giesmių Jono Radvano poema „Radviliada“ ir kt. projekcijas apžiūrėti galimybę turėjo ne tik renginio SKRYDIS20230127 dalyviai. Ši paroda bus eksponuojama ilgesnį laiką Kretingos bibliotekos fojė.

Gyva muzika, šviesos ir lazeriai

Kultūrinį skrydį lydėjo ne tik gyvai atliekama muzika, įspūdį stiprinantys šviesos efektai, bet ir ryškiausias šventės akcentas – užburiantis, teatralizuotas muzikos ir šokio LED akrobatų spektaklis.

Tie, kurie pavėlavo į skrydį ir negalėjo keliauti kartu, projekto metu gimusius kūrinius galės atrasti Kretingos bibliotekos interneto svetainėje kretvb.lt. Kūriniai į internetinę erdvę bus patalpinti tuomet, kai atlikėjai parengs jau galutinius dainų variantus ir nuspręs, jog dainos jau yra pasiruošusios keliauti laikmečiais kartu su savo klausytojais.

Renginys yra projekto „Senosios Lietuvos literatūros atgimimas XXI a. kontekste“ dalis.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kretingos rajono savivaldybė.

Projektą „Senosios Lietuvos literatūros atgimimas XXI a. kontekste“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė.