Čiaučiulienė (Vitkutė) Regina

Čiaučiulienė (Vitkutė) Regina

Regina (Vitkutė) Čiaučiulienė gimė 1882 m. rugsėjo 3 dieną  Rūdaičių kaime (Kretingos r.).

Mirties data nežinoma.

Knygnešė.

Reginos Vitkutės ir jos sesers Anastazijos krikšto įrašus Kretingos bažnyčios metrikų knygose surado istorikė Jolanta Klietkutė. Dokumentai liudija: tėvai – Ankštakių bendruomenės bežemiai valstiečiai Aleksandras ir Uršulė Milašiūtė Vitkai; krikšto tėvai – valstiečiai Petras Staponkus ir Regina Vitkienė, našlė.

Kiti Vitkų vaikai mirė sulaukę 7–8 metų.

Vaikystėje Regina prižiūrėjo kaimynų mažylius, o paūgėjusi tarnavo pusmerge pas ūkininkus Bumbulius, Laukineičius, Šilanskius.

Kristina Šilanskaitė slėpė ir platino per sieną iš Tilžės perneštas lietuviškas knygas. Ten tarnaudama R. Vitkutė išmoko ir padėjo slėpti uždraustą spaudą. Kartą žandarai įjojo į kiemą daryti kratos. Kol jie nulipo nuo žirgų, Regina visą glėbį knygų pametė po duonkepe ir žandarai jų nerado. Kitos knygos buvo saugiai paslėptos.

Vėliau perėjo tarnauti indų plovėja į Kretingos vienuolyno virtuvę. Tuo metu vikaras Kazimieras Petreikis kartu su kunigais Antanu Bizausku ir Povilu Dogeliu organizavo lietuviškos spaudos pristatymą į Kretingos vienuolyną ir jos išsiuntimą į kitus Žemaitijos miestus. R. Vitkutė buvo įpareigota saugoti tuos spaudinius. Per sieną „rubežninkai“ literatūrą pernešdavo į Dupulčių kaimą ūkininkui Žiobakui. Vyrai bijojo eiti į miestą pro postą ir kareivius, o R. Vitkutė knygas pernešdavo krepšyje, lyg eidama į turgų.

Vienuolyne ištarnavo trejus metus. Žandarai, ieškodami knygų, vis dažniau čia darydavo kratas. K. Petreikis paprašė gydytojo Felikso Janušio, tuo metu gyvenusio  Valsčiaus gatvėje (dab. V. Nagevičiaus g.) Anužio namuose, perimti knygas pas save. F. Janušis priimti ir slėpti spaudą sutiko su sąlyga, kad kartu su draudžiama literatūra ateis dirbti tarnaite ir knygnešė R. Vitkutė.

Pas gydytoją lankėsi labai daug žmonių. R. Vitkutė kareivių ir sargybinių panosėje nepastebimai nešiojo ir slėpė lietuvišką literatūrą. Užsukdavo studentų, kurie spaudą veždavo toliau ir tokiu būdu švietė žmones, mokė lietuviško rašto.

Po 1907 m., kai nustojo galioti spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir lietuviška knyga tapo viešai prieinama, žmonės kalbėjo, kad gydytojas Janušis buvo knygnešys, slėpė knygas. Apie tikrąją knygnešę, gydytojo tarnaitę R. Vitkutę, niekas neminėjo.

Pas F. Janušį tarnavo šeimininke septynerius metus.

1909 m. F. Janušis su žmona Sofija apsigyveno naujame raudonų plytų name dabartinėje Kęstučio gatvėje. Ten R. Vitkutė tarnavo dar dvejus metus. Kadangi nebereikėjo slėpti draudžiamos spaudos, – perėjo tarnauti į Palangą. Vėliau su savo šeimininkais išvyko į Rygą, Rusiją, pagaliau – į Odesą, kur susituokė su Čiaučiuliu.

Pasibaigus I pasauliniam karui su vyru grįžo į Palangą. Vaikų nesusilaukė, liko našle.

Iki aštuoniasdešimties metų dirbo virėja. Gyveno viena mažame valdiškame kambarėlyje iš 15 rublių senatvės pašalpos.

1976 m. B. Buivydaitė prisiminimuose rašė, kad Regina Čiaučiulienė – tikriausiai „paskutinė mūsų knygnešė, kuri yra gyva, kuri dar šiaip taip save apsitarnauja, yra žvali, turi linksmą šypseną ir malonią išvaizdą, pati neraštinga, bet – mūsų liaudies švietėja.“

Kretingos muziejaus Archeologijos ir istorijos skyriaus vyriausiajai muziejininkei-istorikei Jolantai Klietkutei, rinkusiai informaciją apie knygnešę, nepavyko rasti Reginos Čiaučiulienės (Vitkutės) nuotraukos, nei jos tolesnio gyvenimo kelio aprašymo, nei paminėjimų knygnešių sąrašuose.

Prisiminimai apie nežinomą knygnešę Reginą Čiaučiulienę (Vitkutę), 1976 m. rašyti Barboros Buivydaitės, saugomi Kretingos muziejaus moksliniame archyve.