Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2024-10-16
Atnaujinta 2024-10-17
Šopauskas Liudas
Liudas Šopauskas [4], Dariaus Šypalio nuotr.
Liudas Šopauskas gimė 1956 m. spalio 27 d. Užbradumės kaime (Plungės r.)
Tautodailininkas, medžio drožėjas
Tėvai – Vladislava ir Valentinas Šopauskai. Šeimoje augo su dviem seserimis ir broliu.
1974 m. baigė Sedos vidurinę mokyklą.
Išmoko staliaus amato.
Plungės LKGĮ „Minija“ dirbo medžio drožėju, vėliau – Mažeikių r. S. Nėries kolūkyje – dailininku apipavidalintoju, Mažeikių r. Plinkšių TŪ – statybininku, Klaipėdos Vakarų laivų remonto įmonėje – staliumi dailide, taip pat staliumi Kretingos r. Žemaitės kolūkyje, Kretingos r. Kūlupėnų TŪ, AB Lietuvos geležinkeliai Klaipėdos infrastruktūros padalinyje (nuo 1998 m.).
Žmona Laima. Užaugino sūnus Vaidą, Romą, Dovydą, Aurimą ir Žilviną bei dukteris Birutę ir Audronę.
Nuo 2001 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
Kūrybos ir veiklos sritys – kryždirbystė, dievdirbystė, tautodailė, tradicijų puoselėjimas ir tautinio paveldo saugojimas.
Dalyvauja tautodailininkų kūrybos parodose.
Nacionalinės konkursinės liaudies dailės parodos „Aukso vainikas“ regioniniuose turuose 2007 m. įvertintas III vieta, o 2019 m. – II-ąja.
Anot paties meistro, jo kūrybiniam darbui reikalingas įkvėpimas. Savo drožinius jis mėgsta ir dovanoti.
Kūlupėnų, kur gyvena jau 4 dešimtmečius, bažnyčią papuošė savo kūrybos prakartėle ir išdrožtais mediniais kryžiais prie altoriaus ir prieigose. Prie gyvenvietės geležinkelio stoties pastatytas kryžius tremtiniams atminti, kurį L. Šopauskas sukūrė su sūnumi Romu.
Kryždirbys įsitikinęs, kad šis senoviškas ir meniškas amatas – visų pirma duoklė tradicijai. Kryžiai jam visada patiko. Galbūt todėl kūrybinis procesas vyksta natūraliai, tarsi savaime. Dirbdamas atiduoda pagarbą tradicijoms – kryždirbystės, medžio drožybos, tikėjimo. Anot drožėjo, šiam amatui kažkokių specialių žinių nereikia. Kryžius turi būti tradiciškas, jei statomas Žemaitijoje – kuklus. Tačiau darant kryžių, kad ir kaip natūraliai jis gimsta, reikalingos ikonografinės žinios. Visada pats išdrožia Jėzų Kristų. Tai – viena svarbiausių kryžiaus detalių, kaip ir jo papuošimai, ir visa tai turi būti itin tradiciška.
Nasrėnuose stovi L. Šopausko padarytas M. Valančiaus ąžuolyno informacinis stendas.
Literatūra ir šaltiniai
- [Liudo Šopausko atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyriaus fondas, 2024, priedas [3 lap., anketa].
- ČĖSNA, Algirdas. Pastatytas stendas ir suruošta paroda. Švyturys, 2014, gegužės 7, p. 4.
- JOMANTAITĖ, Diana. Kaimo menininkų patirtis – ateities kartoms. Pajūrio naujienos. 2007, lapkričio 23, priedas „Žemė ir ūkis“, p. 2.
- Kryždirbystė – protėvių padovanota tradicija: [tautodailininkai Liudas Šopauskas bei Liudas Ruginis mintimis dalijasi apie kryždirbystę, kryžių – krikščionybės simbolį/ užrašė Diana Jomantaitė]. Pajūrio naujienos, 2011, sausio 28, priedas „Mūsų žmonės“, p. 8.
- LAURINAVIČIŪTĖ, Kamilė. Kūlupėnus papuošė ąžuolinis kryžius. Pajūrio naujienos, 2015, birželio 12, p. 9.
- Liudas Šopauskas. Iš Kretingos krašto tautodailė ir tradiciniai amatai: [knyga-katalogas]. Klaipėda: Libra Memelensis, 2017. ISBN 978-609-8094-22-0, p. 46–47.
- ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Kūlupėnų bažnyčią papuošė stacijomis. Pajūrio naujienos. 2016, vasario 16, p. 5.
- ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Kūlupėnų bažnyčiai sukaks vieneri. Pajūrio naujienos. 2015, vasario 27, priedas „Žemės ir ūkis“, p. 11.