Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Agnės Žagrakalytės knygų „Triukšmaujantys: katalikai“ ir „Liekamieji reiškiniai“ pristatymas
Data 2024-11-06
Laikas 17.00–18.30
Vieta Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešoji biblioteka, Konferencijų salė
Adresas J. K. Chodkevičiaus g. 1B, Kretinga
Kviečiame į Agnės Žagrakalytės knygų „Triukšmaujantys: katalikai“ ir „Liekamieji reiškiniai“ pristatymą bei susitikimą su autore.
Belgijoje gyvenanti lietuvių poetė ir prozininkė, penkių poezijos knygų, trijų romanų ir vienos virtualios knygos autorė Agnė Žagrakalytė kretingiškiams pristatys prieš metus išleistą istorinį romaną „Triukšmaujantys: katalikai“ apie vyno, bažnyčios ir karo istoriją Lietuvoje (Žemaitijoje), Belgijoje ir Kinijoje. Tai kūrinys, kuriame sujungiami Lietuvos, Belgijos ir Kinijos istoriniai siūlai į vieną naratyvą. Šioje knygoje autorė tyrinėja kultūrinių ir religinių įtakų poveikį žmonių likimams ir istorijoms. Knyga suteikia įžvalgų apie kultūrinį dialogą ir jo įtaką visuomenėms.
Ir visiškai neseniai pasirodė ne vieną prestižinę literatūrinę premiją pelniusios poetės ir prozininkės penktoji Agnės Žagrakalytės poezijos knyga – „Liekamieji reiškiniai“.
Apie knygas
Agnė Žagrakalytė. Triukšmaujantys katalikai, arba lengvas būdas parašyti istorinį romaną. Tyto alba, 2022.
Vietoje įžangos. Ilgiems pasakojimams mes nebeturime laiko. Tad to laiko jums šiek tiek pakarpiau, kas man buvo gražu. Savo laike atsirinksit, kas jūsų.
Vieta. Netoli Briuselio centro, Lakene yra senos kapinės, kuriose tebestovi senosios bažnyčios koplyčia. Belgijos karaliaus Leopoldo I žmona, Luiza Marija Orleanietė, prieš mirtį pareiškė norą būti ten palaidota. Karaliui nepatiko tokia maža bažnyčia, tad jau trečią dieną po laidotuvių jis įsakė pradėti statyti naują, vertą karaliaus (dabar jos kriptoje ilsisi belgų karaliai, karalienės ir princai). Aristokratai ir ne tokie kilmingi žmonės panoro būti kuo arčiau karališkos šeimos ir taip pat užsigeidė būti palaidoti būtent Lakeno kapinėse. Kapinės sparčiai plėtėsi, o kai galiausiai jose nebeliko vietos, miesto burmistras nusprendė ne naujos vietos kapinėms ieškoti, o esamas po žeme plėsti. Dabar šios kapinės – bene aštuoni aukštai po žeme.
Pradžia. Bevaikštant po šias kapines akį patraukė paminklas – atversta bronzinė knyga, kurios viename puslapyje iškaltas prancūziškai parašytas laiškas mirusiai žmonai, o kitame – kiniškas jo variantas. Laišką pasirašo O.S.B. Celestinas – prie vardo esanti santrumpa reiškia benediktinų vienuolį. Kodėl vienas laiškas kiniškas, kodėl kinas – katalikų vienuolis ir kodėl vienuolis rašo laišką… žmonai?
Herojus. Paieškos atvedė prie pagrindinio šios knygos herojaus Lou Tseng-Tsiango. Jis gimė ir augo Kinijoje, ten baigė mokslus, buvo pasiųstas į Sankt Peterburge įsikūrusią Kinijos pasiuntinybę dirbti vertėju. Ten sutiko, įsimylėjo ir vedė Belgijos generolo dukterį Bertą. Jo politinė karjera neįtikėtina – nuo vertėjo užaugo iki Kinijos ministro pirmininko. Bet mirus žmonai atsisakė politinės karjeros, įprasto žemiško pasaulio, tapo benediktinų vienuoliu ir lygiai dvidešimt metų atidavė tarnystei Dievui. Ne visi katalikai buvo pamaldūs atsiprašinėtojai, būta ir drąsių misionierių, didžių asmenybių, kurios bandė pakeisti pasaulį ir kai ką iš tiesų pakeitė.
Laikas. „Triukšmaujantys: katalikai. Lengvas būdas parašyti istorinį romaną“ suaktualina prieš šimtmečius vykusias ir jau pamirštas istorijas. Pasakojimo erdvė apima Kiniją, Belgiją, Lietuvą. Laikas – nuo misionieriaus Andriaus Rudaminos pamokslų kinams iki 1949-ųjų sausio, kai komunistai užima Pekiną.
Fragmentiškas, tačiau istorine seka vientisas pasakojimas sudarytas iš misionierių, vienuolių, kunigų biografijų, laiškų, istorinių, literatūrologinių ir medicinos konferencijų bei muziejuose fiksuotos medžiagos. Bažnyčios, kalbos ir vyno istorija. Pirmasis pasaulinis karas ir Versalio taikos sutartis iš Lietuvoje dar nedaug stebėtos pusės.
Pasakojimas. Tai linijinis istorinis pasakojimas, sukapotas į fragmentus. Tie fragmentai – arba tikslios citatos, sykiu iliustruojančios to laikmečio dvasią ir kalbą, arba atpasakoti maži faktiniai gabaliukai. Jie turi temas, kaip antai Lietuva, Kinija, Belgija, vynas ir pan. Galima rinktis, kaip skaityti šią knygą: pasirinkti norimą laikmetį, pageidaujamą temą arba skaityti viską iš eilės, susidėlioti norimą vaizdą ir parašyti savą istorinį romaną.
Agnė Žagrakalytė. Liekamieji reiškiniai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024.
Poezijos knyga „Liekamieji reiškiniai“ – devintoji poetės, prozininkės, ne vieną prestižinę literatūrinę premiją pelniusios Agnės Žagrakalytės (g. 1979) knyga, penktas poezijos rinkinys. Ironija, sarkazmas, pokštai. Rimtis, istorinė tyla, apkasų nepatogus nerimas. Pagarba atminčiai ir pašaipa esačiai. Užklostyta erotika, padrėbta egzotika, nervinga tyla ir per šimtmečius ataidinti būtis. Žagrakalytiškai įprastos šėlionės ir žagrakalytiška ištikimybė istorinei tiesai. Faktams, raštams, teisybei ir neįmanomybei.
Pusiau juokais, tarp ironijos ir ašaros, pasakojamos transformacijų, kovos, kraštotyros istorijos, nelygu skyrius. Pasakodama svetimas patirtis, kitų istorijas, apsimetinėdama ir išsisukinėdama, papasakoja apie save. Ir apie mus. Apie tai, kas lieka už vaizdo: šešėlius, aidus, nuosėdas. Prisiminimų skyles užadanti plunksna. Į apmirusius audinius gelianti plunksna, parkerio geluonis. Liekamieji reiškiniai – tai, kas lieka po įvykio. Pasakos apie meilę, mirtį, šokį su kardais ir įžūlią satisfakciją. Apie tai, kad nereikia mūsų erzinti. Apie tai, kad viskam yra ribos, bet yra ir ribytės. Apie tas voratinklio plonumo ribytes (voratinklis, žinia – labai stipri medžiaga). Kaitaliojami aukštųjų ir žemųjų stilių registrai. Skirtingo svorio ir apimties skyriai pasakoja patirtis, kurios tiek intymios, kiek ir visuotinės.
Apie rašytoją. Agnė Žagrakalytė-Platelienė
Gimė 1979 m. balandžio 28 Puodžių kaime, Pasvalio rajone, Lietuvoje.
Gyvena Lakene, Briuselyje, Belgijoje.
Knygos
Išteku: eilėraščiai, PK. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
Visa tiesa apie Alisą Meler: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
Eigulio duktė: byla F117 : romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2013.
Klara: bande dessinée : romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2014.
Štai: eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2017.
Bu bu itis: Alisa Meler išeina pro duris: eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2019.
Triukšmaujantys: katalikai. Lengvas būdas parašyti istorinį romaną: romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2022.
Kilnieji sukčiai : interaktyvi, virtuali knyga: kilnieji.lt.
Liekamieji reiškiniai. Eilėraščiai. – Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024.
Pasiekimai, apdovanojimai
1996 m. – Liūnės Sutemos premija už geriausią moksleivišką poeziją.
1998 m. – Poezijos pavasario „Naktinių skaitymų“ laureatė.
2003 m. – Jaunojo jotvingio premija.
2009 m. – Elenos Mezginaitės premija.
2012 m. – Literatūrinio salono „Balta varna“ premija už kūrinį „Juo mylimiausia“.
2014 m. – Jurgos Ivanauskaitės premija.
2014 m. – Patriotų premija.
2015 m. – Augustino Griciaus premija.
2017 m. – Metų knyga poezijos nominacijoje už knygą „Štai:“
2018 m. – Vlado Šlaito premija už knygą „Štai:“
2020 m. – Antano Miškinio premija už knygą „Bu bu it is (Alisa Meler išeina pro duris)”
2022 m. – Literatūrinio salono „Balta varna“ premija už novelę „Tautosakos praktika“
2009, 2013, 2014, 2017 ir 2022 m. Agnės Žakrakalytės knygos pateko į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto renkamų kūrybiškiausių knygų dvyliktukus.
—
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.
SVARBU. Jei nepageidaujate būti fotografuojami ir (ar) filmuojami arba nesutinkate su nuotraukų ir (ar) vaizdo medžiagos su Jumis viešinimu, prašome apie tai informuoti renginio organizatorių arba fotografą.