Drulys Danius

Drulys Danius

Danius Drulys gimė 1950 m. rugpjūčio 12 d. Šalyno kaime, Kretingos rajone.

Skulptorius.

Danius Drulys šeimoje augo su dviem broliais – Antanu ir Kostu, bei trimis seserimis – Regina, Justina ir Ramute. Kai Daniui buvo penkeri, šeima persikėlė gyventi į Klaipėdos rajoną.

Abu Daniaus Drulio tėvai pasižymėjo kūrybingumu. Tėvas Antanas buvo kalvis – sūnus stebėdavo jo darbo procesą, pagelbėdavo tvarkyti techniką metalo kalvėje. Mama Stanislava mėgo piešti ir siuvinėti, dekoruodavo namus.

D.Druliui nuo mažens patiko piešti. Sukūręs ką nors spalvingo sulaukdavo mamos pastabų dėl spalvų derinimo.

Jau vaikystėje mėgo iš medžio drožinėti žmonių, gyvūnų ir pastatų figūrėles, už kurias net gaudavo premijas mokykloje.

1966 m. baigė Kretingalės aštuonmetę mokyklą (dabar – Klaipėdos r. Kretingalės pagrindinė mokykla) ir įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumo (dabar – Žemaitijos kolegijos Telšių fakultetas) Metalo skyrių, kurį baigė 1970 m. Tais pačiais metais įstojo į Estijos valstybinį Talino dailės institutą (dabar – Estijos dailės akademija). Studijas baigė 1975 m. ir įgijo meninio metalo apdirbimo specialybę.

1975–1978 m. dėstytojavo Telšių taikomosios dailės technikume.

1978–1979 m. dirbo Klaipėdos r. Plikių aštuonmetės mokyklos (dabar – Klaipėdos r. Plikių I. Labutytės pagrindinė mokykla) darbų ir piešimo mokytoju.

1979 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą.

1979–2018 m. Klaipėdos vaikų dailės mokykloje (dabar – Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykla) dirbo skulptūros mokytoju.

Pedagoginė patirtis suteikė gerą žmogaus psichologijos supratimą.

Nuo 1973 m. dalyvauja parodose. Savo darbus eksponavo daugiau kaip 70-yje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Nuo 1997-ųjų – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Kūrybos kryptys: metalo plastika, medaliai, mažoji skulptūrinė plastika, kalvystė, piešiniai. Visi darbai D. Druliui yra mieli, nes kuriami iš širdies.

Kūrybinio kelio pradžioje D. Druliui labai patiko antikinis menas, kur viskas aišku, suprantama, vaizduojami stiprūs žmonės. Taip pat – Renesansas, Mikelandželas, Rafaelis. Bet įtaką darė ir impresionistai, pavyzdžiui, Van Gogas.

Gilinosi į Chuano Miro kūrybą, paremtą Anri Bergsono filosofija, Froidu.

Domėjosi Pablo Pikaso, Polio Sezano idėjomis ir darbais, nes šie kūrėjai atrado naują būdą matyti.

Laikais, kai populiariausias buvo socrealizmas, – abstrakcionistų kūryba buvo kaip gaivus oro gūsis.

Skulptoriui imponuoja Henrio Muro ir Alberto Džakomečio kūrinių idėjos. Iš lietuvių menininkų išskiria skulptorių Gediminą Jokūbonį, medalių kūrėją Petrą Repšį, grafiką Stasį Krasauską, moderniosios skulptūros pradininką Lietuvoje Juozą Mikėną, vieną iš mažosios skulptūros pradininkų Lietuvoje Steponą Šarapovą, skulptorius Stanislovą Kuzmą, Vladą Urbanavičių, Algirdą Bosą ir kitus.

D.Druliui įdomiausios tradicinės kūrybos temos: žmogus, gamta, šeima. Organinės gamtinės formos artimesnės už taisyklingas geometrines. Žmogaus temą nagrinėja iš abstraktaus, realistinio bei stilizuotų kampų.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu labai mėgo daryti vazas iš metalo.

Noras plėstis, sukurti daug figūrų natūraliai peraugo į tikslingą instaliacijų kūrimą. Pirmą didesnę instaliaciją „Nukritę lapai“ sukūrė 1997 m. Į vėlesnį darbą „Pajūrio istorija“ įvedė „ready-made“ elementų.

Gausos poreikis, noras pavaizduoti įvairovę – atėję iš vaikystės, praleistos gamtoje. Kūrėjui neįdomu tobulos kopijos atkartojimas, o norisi per kiekvieną figūrą atskleisti vis kitokį charakterį.

Labai domisi literatūra, mėgsta mokslinę fantastiką ir mokslo populiarinimo knygas, kurios daro įtaką kosmoso tematikos atsiradimui kūryboje.

Svarbią kūrybos dalį sudaro medaliai, taip pat – ženkliukai. Kurdamas medalį žymiam asmeniui studijuoja jo biografiją ir gyvenimo filosofiją. Pvz., kurdamas medalį, skirtą Vydūnui, gilinosi į idealizmo doktrinas. Pats ir sovietiniais laikais išpažino pagonybę bei budizmą. Tada, bėgdami nuo prievartinės ideologijos, žmonės ieškojo kito kelio kaip alternatyvos.

Kuria ir tradicinius klasikinius, ir eksperimentinius medalius.

Nuo 2005 m. – Tarptautinės medalių kūrėjų federacijos (FIDEM) narys, – vienas iš penkių joje esančių narių lietuvių menininkų. Dalyvavimas FIDEM veikloje padeda kūrėjui pamatyti platesnį šios meno srities lauką, o svarbiausia – atstovauti Lietuvai.

Eksponavo savo medalius šiose valstybėse: 2007 m. JAV, 2010 m. Suomijoje, 2012 m. Didžiojoje Britanijoje, 2014 m. Bulgarijoje, 2016 m. Belgijoje, 2018 m. Kanadoje, 2020 m. Japonijoje, 2023 m. Italijoje.

Nuo 2006 iki 2024 m. dalyvauja Telšiuose organizuojamose medalių kūrėjų kūrybinėse stovyklose.

Svarbesnės parodos:

1976 m. – Respublikinė jaunųjų dailininkų paroda Kauno parodų rūmuose (dabar – Kauno paveikslų galerija);

1998 m. – Klaipėda–Seinajoki (Suomija) „Dailininkai draugauja“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose;

2000 m. – jubiliejinė 50-mečio paroda „Budėjimas“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose;

2018 m. – respublikinė medalių paroda „Medalis Valstybės atkūrimo 100-mečiui“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje;

2020 m. – jubiliejinė 70-mečio paroda „Žmogus kaip augalas“ Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje;

2022 m. – meno mugė „Art Vilnius`22“ Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO; Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus menininkų parodos „Vakarų vėjai`22: gimtadienis“ ir „Klaipėdos dailės muziejus“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose.

2015 m. dalyvavo tarptautiniame (Lietuva, Bulgarija, Izraelis) konkurse, skirtame pažymėti 150-ąsias žydų dailininko Boriso Šaco gimimo metines. D. Drulys eksponavo vienpusį portretinį medalį, kurio po egzempliorių padovanojo visoms šalims dalyvėms – Žemaičių vyskupystės muziejui, Bulgarijos nacionalinei dailės akademijai ir Jeruzalės kolegijai CAN.

Skulptoriaus kūrinių yra įsigiję privatūs asmenys iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Olandijos, Vokietijos, JAV.

Menininko darbų turi Lietuvos nacionalinis muziejus (gipsiniai ir variniai medaliai). Žemaičių dailės muziejui autorius yra padovanojęs dekoratyvinių metalo ir medžio darbų.

Žemaičių muziejaus „Alka“ fonduose saugoma skulptoriaus medalių kolekcija.

2020 m. vykstant meno akcijai „Ant gerumo sparnų“ Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai dovanojo savo kūrinius Klaipėdos jūrininkų ligoninei, taip praturtindami šios įstaigos meno kūrinių kolekciją. Joje atsirado ir D. Drulio mažosios skulptūrinės plastikos darbas „Lašas po lašo…“ iš akmens, metalo, organinio stiklo bei medžio.

Apdovanojimai:

1996 m. – 1-oji vieta už eksperimentinę kompoziciją „Neramios mintys“ Klaipėdos, Palangos ir Vilniaus miestų dailininkų darbų parodoje „Veidas“;

2011 m. – premija už kūrybiškumą Telšių medalių simpoziume;

2013 m. – 4-toji vieta Respublikiniame medalių konkurse Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metų sukakčiai paminėti;

2018 m. – apdovanojimas už instaliaciją „Mediniai šoviniai“ Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos zonos dailininkų parodoje.