Grigaitienė Laimutė Kristina

Sukurta 2012-12-10

Atnaujinta 2020-03-31

Augo Petronėlės ir Juozapo Jasinskų 6 vaikų šeimoje namuose Klaipėdos gatvėje, priklausiusiuose dar seneliams Magdalenai ir Pranciškui Kirkliams. Čia yra viešėjęs Vydūnas.  Šeima prieškariu priklausė aukštuomenei: tėvas buvo Lietuvos banko ekonomistas, yra dirbęs savivaldybėje ir gaisrinės viršininku. Gyveno turtingai: juos maitino žemė, turėjo nedidelį kalakutų ūkį, laikė tarnaitę ir berną. Motina Petronėlė buvo namų šeimininkė, turėjo itin gražų balsą: giedojo bažnyčios chore, vaidino ir dainavo operetėje „Consilium Facultate“, mokėjo kone visą Dolskio repertuarą ir buvo kviečiama dainuoti į Kauno muzikinį teatrą. Tėvas labai mėgęs fotografuoti, dėl to L. Grigaitienė sukaupė gausų ir turtingą prieškario Kretingos bei Lietuvos istorijos archyvą, kuriame – ir legendinių lakūnų Dariaus bei Girėno laidotuvių fotografija. Tarnaudamas Kauno I eskadrilėje, tėvas ėjo garbės sargybą.

Vaikystėje tėvą ištrėmė į Kareliją, statyti Belomoro kanalo. Tuomet visi rūpesčiai krito ant motinos ir pirmagimės Laimos pečių. Vokiečiams subombardavus namus, šeima liko be pastogės, – slapstėsi pas gimines ir taip išvengė mirties. Nors tėvui pavyko pabėgti iš lagerio, bet grįžo palūžęs, silpnos sveikatos. Ilgainiui Kretingoje atstatė namus, kuriuose mama sulaukė senatvės [2, 3, 4].

Kretingoje baigė vidurinę mokyklą [1]. 15-kos metų įsidarbino Kretingos vilnonių audinių fabrike „Laisvė“ [5], kur dirbo 1951–1963 m. įvairiose pareigose: nuo kurjerės iki vyresniosios buhalterės [1]. Kai buvo paskirta cecho buhaltere, teko pasimokyti Klaipėdos buhalterijos technikume [5]. Dirbant „Laisvės“ fabrike dalyvavo moterų taryboje, saviveikloje [1].

1963–1971 m. gyveno Elektrėnuose, dirbo prekybos srityje. Gyvendama Elektrėnuose dainavo kompozitoriaus J. Gaižausko vadovaujamoje kapeloje „Galvė“ [1].

1971–1992 m. gyveno ir dirbo Klaipėdoje [1]. Persikėlus į Klaipėdą, gavo pasiūlymą dirbti tuometinėje Liaudies meno draugijoje konsultante [5]. Buvo konsultantė, buhalterė, o 1986–1992 m. – pirmininkė [1], organizavo parodas, rengė ataskaitinius susirinkimus [5]. Dirbdama Tautodailininkų sąjungoje propagavo etninę kultūrą, pradėjo organizuoti visos Žemaitijos Amatų dienas Klaipėdos Teatro aikštėje Klaipėdos miesto šventės metu [1]. Tautodailininkų būryje Klaipėdoje prabuvo 20 metų, jai taip pat buvo suteiktas tautodailininkės vardas [5].

Vėliau apsigyveno Klaipėdos rajono Pikteikių kaime, kur subūrė kaimo bendruomenę, atnaujino senovės papročius, rengė įvairias senovines šventes. Jos ir vyro Stepono pastangomis sutvarkytos Pikteikių kaimo senosios (maro) kapinės, pastatyta 4 metrų Marijos skulptūra (1992 m.) [1].

1998–2000 m. išrinkta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nare [1].

Į Kretingą grįžo po 37 metų pertraukos. Čia 2000 m. rajono tautodailininkai ją išrinko skyriaus pirmininke [5]. Kretingos rajono tautodailininkams, susibūrusiems į klubą „Verpstė“, ji vadovavo 2000–2007 m. Rengė įvairias parodas, kasmet rajono tautodailininkams suorganizuodavo pažintinę kelionę [6].

2004 m. gavo Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus padėką už pagalbą prezidento rinkimuose [1]. 2005 m. už tautinės kultūros puoselėjimą 70-mečio jubiliejaus proga Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkė Laimutė Kristina Grigaitienė apdovanota kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo pasirašytu padėkos raštu. Už ilgametį nuoširdų darbą sulaukė ir Tautodailininkų sąjungos pirmininko Jono Rudzinsko padėkos [7].

2006 m. Kretingos rajono savivaldybės taryba Laimutei Kristinai Grigaitienei suteikė Kretingos rajono Garbės pilietės vardą už aktyvią visuomeninę veiklą, reikšmingą etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą [8].

2007 m. aštuonerius metus Kretingos rajono tautodailininkų skyriui vadovavusiai L. K. Grigaitienei įteiktas sidabrinis LR Seimo medalis [9].

2014 m. Kretingos rajono Garbės pilietę, ilgametę tautodailės puoselėtoją L. Grigaitienę aplankė tarptautinės „Yahad-in Unum“ organizacijos, renkančios paprastų žmonių liudijimus, susijusius su prieškario žydų gyvenimu, atstovai bei TV žurnalistai iš Prancūzijos, Ukrainos, Lenkijos, Anglijos ir Balkanų šalių. L. Grigaitienė – viena iš karo nusikaltimų liudininkų [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. [Laimutės Kristinos Grigaitienės atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2008, 1 lap. [3] nuotr.
2. ŠNEIDERYTĖ, Aušra. „Gyventi ir neverkšlenti!“. Švyturys, 2010, rugpjūčio 7, p. 8.
3. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Gyvenimas bėgančio laiko ritmu. Pajūrio naujienos, 2015, rugpjūčio 14, priedas „Smiltys“, p. 9–10.
4. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Tarp „kulkų holokausto“ liudytojų – ir kretingiškė. Pajūrio naujienos, 2014, gruodžio 23, priedas „Vakarų Lietuva“, p. 9, 16.
5. STONKUVIENĖ, Laima. Laima Grigaitienė: „Gyvenimas gražus, kai supa gražūs žmonės“. Švyturys, 2005, rugpjūčio 10, p. 4.
6. SIMAITYTĖ, Dovilė. Meilę tautodailei paveldėjo iš senelių. Pajūrio naujienos, 2005, rugpjūčio 5, p. 7.
7. Jubiliejaus proga – ministro padėka. Švyturys, 2005, rugpjūčio 13, p. 2.
8. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Brangs vanduo: rajono Taryboje. Pajūrio naujienos, 2006, gegužės 26, p. 4.
9. GRIEŽIENĖ, Audronė. Ilgametei tautodailininkų vadei – LR Seimo sidabrinis medalis. Švyturys, 2007, gruodžio 19, p. 4.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2008. Papildė Rita Vaitkienė, 2020