Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2012-10-30
Atnaujinta 2018-11-20
Chodkevičius (Katkevičius, Katkus) Jonas Karolis
Jonas Karolis Chodkevičius [5]
Gimė 1560 metais.
Mirė 1621 metais rugsėjo 24 dieną Chotine, Ukrainoje. Palaidotas Ostroge, Ukrainoje.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas, Vilniaus vaivada, Kretingos miesto, bažnyčios, vienuolyno ir mokyklos įkūrėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.
Mokslo pradmenis Jonas Karolis Chodkevičius įgijo tėvų dvaruose. Vėliau studijavo Vilniaus universitete, taip pat Inglštato (Vokietija) ir Paduvos (Italija) universitetuose. Grįžęs į gimtinę tapo didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos dvariškiu. Valdovas jam suteikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taurininko titulą [1].
Dar jaunystėje pasižymėjęs kaip puikus karys, Jonas Karolis Chodkevičius nuo 1595 m. pasišventė karinei tarnybai. 1600 m. paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonu, o vėliau iš K. M. Radvilos Perkūno perėmė didžiojo etmono Bulovą (1605 m.). Ypač išgarsino pergalingas mūšis su tuomet viena galingiausių Europoje švedų karaliaus Karolio IX kariuomene [2, 4].
Nuo 1599 m. Jonas Karolis Chodkevičius ėjo Žemaičių seniūno pareigas, o 1616 m. paskirtas Vilniaus vaivada [3].
Būdamas Žemaičių seniūnu, 1602 m. Kretingoje pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir pasikvietė vienuolius bernardinus (pranciškonus observantus), kuriems 1605-1617 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią ir pirmąjį Žemaitijoje vienuolyną. Šalia vienuolyno, Kretingos valdoje, jis įkūrė miestą, kurį pavadino Karolštatu ir 1609 m. sausio 23 d. suteikė Magdeburgo teisę. Jo rūpesčiu Kretingoje pradėjo veikti mokykla ir prieglauda. 1614 m. Skuode įkūrė parapinę mokyklą, o Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją, kuri turėjo tapti Žemaičių seniūnijos švietimo ir kultūros židiniu [4, 5].
Grafas Jonas Karolis Chodkevičius priklausė turtingiausių Lietuvos didikų grupei. Jo dvarai ir valdos buvo išsimėtę po Žemaitiją, Kuršą, Lietuvą, Baltarusiją. Vilniuje, Pilies gatvėje, ir šiandien tebestovi Chodkevičių rūmai. Tačiau manoma, kad mėgiamiausia grafo valda buvo Kretingos dvaras ir jo įkurtasis Karolštato (Kretingos) miestas. Simpatijas Kretingai patvirtina tai, kad Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje po didžiuoju altoriumi grafas įrengė rūsį, kuriame palaidojo abu savo sūnus Kazimierą ir Jeronimą Krizostomą Choddkevičius, seserį Kristiną Forensbach ir žmoną Sofiją Mieleckaitę. Išvykdamas į paskutinįjį savo mūšį, 1620 m. grafas surašė testamentą, kuriame prašė palaidoti jį Kretingoje greta vaikų ir žmonos. Deja, jo paskutinė valia nebuvo įvykdyta [4].
Jonas Karolis Chodkevičius mirė 1621 m. rugsėjo 24 d. nuo sunkių sužalojimų, kuriuos patyrė kovoje su turkais, ginant Chotino tvirtovę (Černovcų sritis, Ukraina). Antroji jo žmona Ona Aloyzė vyro kūną išsivežė į Ostrogą (Ukraina) ir ten 1622 m. palaidojo. Auksu aplieta grafo širdis buvo pakabinta prie altoriaus Didžiosios Berestovicos bažnyčioje (Baltarusija), o kaukolė padėta Mlynovo (Ukraina) dvaro koplyčioje [4].
Ir po mirties Joną Karolį Chodkevičių lydėjo šlovė. Jo mūšį su turkais apdainavo Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Poema pavadinta „Šventoji litotezė“. Buvo išleista Petro Kazimiero Lackio panegirika „Septyni didvyriai Chodkevičiai“. XVIII a. dailininkas Pranciškus Smuglevičius nutapė paveikslą, vaizduojantį paskutines Jono Karolio Chodkevičiaus gyvenimo valandas prie Chotino tvirtovės. 1781 m. pasirodė Adomo Naruševičiaus parašyta dviejų dalių Jono Karolio Chodkevičiaus biografija. Jono Karolio Chodkevičiaus laiškų tyrinėtojas S. Golembevskis 1854 m. parašė straipsnį apie dvasinį ir moralinį grafo gyvenimą, o V. Chomentovskis 1875 m. minėtus laiškus paskelbė [4].
Kretingoje, Jono Karolio Chodkevičiaus garbei, už miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrimą, jo vardu pavadinta viena pagrindinių miesto gatvių. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje Kretingoje Joną Karolį Chodkevičių primena jo ir žmonos portretai, kabantys priešais Šv. kankinės Barboros ir Šv. Pranciškaus altorius. Be to, menotyrininko K. Čerbulėno nuomone, Joną Karolį Chodkevičių ir jo šeimos narius vaizduojančios portretinės hermos puošia bažnyčios pagrindines ir šonines (vedančias į zakristiją) duris. Keletas Jono Karolio Chodkevičiaus portretų ir graviūrų saugoma Lietuvos ir Lenkijos muziejuose [4]. 2009 m. birželio 12 d., minint miesto savivaldos 400 metų jubiliejų, Kretingoje atidengtas Jono Karolio Chodkevičiaus paminklas (autorius – Adomas Skiezgelas) [6].
1988 m. suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas.
Literatūra ir šaltiniai
-
KANARSKAS, Julius. Jonas Karolis Chodkevičius – žymiausias Lietuvos karvedys. Klaipėda, 2000, lapkričio 18, p. 8.
-
DAUJOTAS, Jonas. Apie Lietuvos karvedį, kurį sveikino net popiežius, karalius, imperatorius, sultonas ir šachas. Lietuvos aidas, 1997, sausio 17, p. 21.
-
KANARSKAS, Julius. Jonas Karolis Chodkevičius – Kretingos miesto įkūrėjas. Švyturys, 1989, sausio 21.
-
KANARSKAS, Julius. Jonas Karolis Chodkevičius. Iš Kretingos Pranciškonai [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos Pranciškonai, 2009 [žiūrėta 2009 m. birželio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=63&Itemid=67>.
-
TYLA, Antanas. Chodkevičius Jonas Karolis, Katkevičius, Katkus. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4., p. 80. ISBN 5-420-01522-6.
-
JOMANTAITĖ, Diana. Į Kretingą sugrįžo Jonas Karolis Chodkevičius. Pajūrio naujienos, 2009, birželio 12, p. 1.