Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2012-11-28
Atnaujinta 2012-11-28
Vaičiūnas Antanas
Antanas Vaičiūnas [4]
Gimė 1890 metais gegužės 30 dieną Mokolų kaime Marijampolės valsčiuje.
Mirė 1932 metais lapkričio 3 dieną Kaune.
Chorvedys, dainininkas, pedagogas, kultūros veikėjas.
Iš pradžių muzikos mokėsi pas J. Bendorių Marijampolėje, dainavo Marijampolės „Gabijos“ draugijos chore, dalyvavo Miko Petrausko operos „Birutė“ ir operečių spektakliuose. 1913–1915 m. Varšuvos muzikos institute studijavo dainavimą pas profesorių K. Giustiniane, 1915–1916 m. studijas tęsė Maskvos konservatorijoje, o 1916–1917 m. – Odesos (Ukraina) imperatoriškoje konservatorijoje pas profesorių A. Deifino-Mendi. Su pagyrimu baigė Rygos muzikos institutą. 1929–1931 m. studijavo chorvedybą Prahos konservatorijoje. [1, 2].
Studijuodamas visur vadovavo lietuvių chorams. 1916 m. Odesoje suorganizavo lietuvių „Varpo“ chorą ir Česlovo Sasnausko muzikos draugijos skyrių, rengė koncertus lietuvių kolonijose. 1917 m. mokytojavo ir vadovavo chorams Jeroslavlyje, Rybinske ir Voroneže (Rusija) [1, 2].
Grįžęs į Lietuvą 1918 m. atgaivino Marijampolės „Gabijos“ chorą, jam vadovavo, dirigavo koncertams. 1919 m. savanoriu įstojęs į Lietuvos kariuomenę, vadovavo karių orkestrui, suorganizavo mišrų chorą. Vėliau mokytojavo Marijampolėje. 1920 m. apsigyveno Rygoje, aktyviai įsitraukė į lietuvių kultūrinį gyvenimą, dirbo „Rygos balso“ redakcijoje. 1922– 1923 m. dainavo Kauno operos teatre. 1922-1924 m. vadovavo Centriniam Šaulių sąjungos mišriajam chorui. 1923 m. birželio 23 d. Kaune suorganizavo nedidelę dainų šventę [1, 2].
1924-1929 m. gyveno ir dirbo Klaipėdoje. Vadovavo „Aidos“ chorui. Dirbo Kretingos gimnazijoje muzikos mokytoju. Steigė Klaipėdos krašto Giedotojų draugijų sąjungos chorus. Jo rūpesčiu Klaipėdos krašte įsteigta apie 20 lietuviškų chorų, kuriuos jis kuravo [1, 2]. Nuo 1926 m. vadovavo Klaipėdos miesto Centriniam lietuvių chorui, su kuriuo populiarino lietuvišką muziką per metus surengdamas 6-7 viešus koncertus. 1924 m. atgaivino Šaulių sąjungos vyrų chorą – sutelkė apie 100 dainininkų ir koncertavo Klaipėdos krašte. Su Giedotojų draugijos sąjungos chorais dalyvavo 1924 ir 1928 m. visos Lietuvos dainų šventėse Kaune, buvo jų dirigentas. 1927 m. suorganizavo pirmąją Klaipėdos krašto dainų šventę [2, 3].
1931 m. Kaune suorganizavo Jaunosios Lietuvos sąjungos centrinį mišrųjį chorą, vadovavo Skautų korporacijos „Neo-Lithuania“ ir kitiems mėgėjų chorams. Dirbo Lietuvos muzikų ir chorvedžių draugijos valdyboje, Kauno radiofone [2, 3].
Bendradarbiavo periodinėje spaudoje – „Klaipėdos žiniose“, „Muzikos baruose“, „Trimite“, suredagavo dainų rinkinius „Pajūrio aidos“ (1929 m.) ir „Šaulių trimitai“. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė originalius muzikos kūrinius chorams ir solo, sukūrė pjesių fortepijonui. Parašė knygas „Mūsų kariuomenės dainos“ (1920), „Kritusiems šauliams“ (1927), „Mūsų šokiai fortepijonui“ (1920). Išspausdino scenos vaizdelį „Švintant“ (1920). Rašė apysakas ir eilėraščius [2, 3, 4].
Literatūra ir šaltiniai
- Mažojo lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mintis, 1971, t. 3, p. 634.
- Antanas Vaičiūnas [interaktyvus]. Iš Vikipedija: laisvoji enciklopedija. [b. v.]: [b. l.], [b. m.]. Atnaujinta 2009 m. rugpjūčio 3 d. [žiūrėta 2009 m. spalio 7 d.]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Vai%C4%8Di%C5%ABnas>.
- Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1965, t. 32, p. 431.
- Antanas Vaičiūnas. Iš Penki.lt [interaktyvus]. [b. v.]: Penki Kontinentai, 2009 [žiūrėta 2009 m. spalio 7 d.]. Prieiga per internetą: <http://ieskok.penki.lt/Default.aspx?Lang=LT&Element=WhoIsWho&Who=Show&TopicID=153&ID=459>.