Dambrauskas Tomas

Sukurta 2012-11-29

Atnaujinta 2018-11-22

Dambrauskas Tomas

Tomas Dambrauskas [13]

Gimė 1899 metų spalio 14 dieną Rūdos kaime, esančiame tarp Marijampolės ir Vilkaviškio.

Mirė 1943 metų balandžio 21 dieną Vorkutos-Pečioros (Vorkutpečlago) lageryje, Komijoje (Rusijos Federacija).

Tarnautojas savivaldybininkas, visuomenės veikėjas, 1934–1940 metų kadencijos Kretingos burmistras.

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, o nuo 1920 m. dirbo žurnalistinį darbą. 1922–1923 m. buvo „Lietuvos žinių“ korespondentas, pranešdavo naujienas apie Nepriklausomybės kovas iš Lietuvos–Lenkijos fronto. 1924–1927 m. bendradarbiavo leidiniuose „Rytas“, „Rygos balsas“, Niujorko lietuvių laikraštyje „Vienybė“. Vėliau dirbo Šiaulių miesto policijos tarnautoju. 1928 m. faktiškai redagavo visuomenės, kultūros ir politikos savaitraštį „Šiaulietis“, kuriame nagrinėjo Šiaulių krašto ekonomikos, kultūros, švietimo, socialinius klausimus, informavo skaitytojus apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje [1].

Apie 1930-uosius persikėlė į Kretingą [2]. Iš pradžių dirbo Kretingos miesto valdybos sekretoriumi, vėliau buvo išrinktas burmistro padėjėju [1]. T. Dambrauskas buvo aktyvus visuomeninių kultūrinių ir politinių organizacijų narys. Priklausė Lietuvos šaulių sąjungai, 1931 m. buvo išrinktas Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos rinktinės Kretingos būrio valdybos pirmininku [1, 3]. 1935–1940 m. – Kretingos miesto burmistras ir lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Kretingos rajono valdybos spaudos ir propagandos vadovas [4], nuo 1935 m. renkamas Kretingos apskrities tarybos pirmininku [1, 5].  1939 m. išrinktas Lietuvių tautininkų sąjungos Kretingos miesto apylinkės valdybos nariu [1, 6].

Pagal jo užsakymą 1934 m. skulptorius Antanas Aleksandravičius sukūrė miesto herbo raižinį, vaizduojantį išdidžiai stovintį liūtą, kurio atvaizdas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos kabojo burmistro kabinete ir buvo naudojamas savivaldybės antspaude [1, 7]. Kaip burmistrui jam teko rūpintis mieste veikusių 3 valdinių pradžios mokyklų pastatų eksploatacija ir išlaikymu [1]. Kartu su Kretingos apskrities pradžios mokyklų inspektoriumi Juozu Žilvičiu burmistras T. Dambrauskas 1934–1935 m. aktyviai dalyvavo steigiant Kretingos kraštotyros draugiją ir muziejų. Savivaldybės būstinėje, veikusioje verslininko Levio namuose, suteikė patalpas, kuriose 1935 m. liepos 12 d. duris atvėrė Kretingos muziejus. T. Dambrauskas buvo muziejaus komiteto vicepirmininkas, prisidėjo prie muziejaus veiklos organizavimo ir jo įkurdinimo 1936 m. apskrities savivaldybės ilgalaikiam naudojimui išsinuomotame name Kęstučio gatvėje. T. Dambrauskui vadovaujant, 1936 m. prie miesto buvo prijungtas dešiniajame Akmenos upės krante buvęs Kretingos kaimas, neoficialiai vadintas Kretingsodžiu, su Kretingos geležinkelio stotimi, Klaipėdos, Palangos, Stoties ir naujai besiformuojančia J. Basanavičiaus gatvėmis. T. Dambrausko vadovaujama miesto savivaldybė nuo 1936 m. pagrindinį dėmesį skyrė gatvėms tvarkyti [1].

Burmistras organizavo miesto aplinkotvarkos darbus, perėmė į savivaldybės rankas miesto elektros ūkį – iš koncesininko Abramo Anoliko, kuriam nuo 1927 m. Kretingoje priklausė elektros tiekimo monopolis, nupirko ir modernizavo elektros stotį, šalia jos 1938 m. Kęstučio gatvėje pastatė modernų mūrinį pastatą, kurio pirmame aukšte įrengė patalpas ugniagesių komandai, o antrajame – miesto savivaldybės būstinę [1, 7].

1938 m. T. Dambrauskas išrinktas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio minėjimo šventės komiteto pirmininku [8]. 1938 m. vasario 2 d. organizavo Kretingos šaulių saviveiklininkų programą Valstybės radiofono Klaipėdos programų skyriuje, buvo laidos vedėjas [1]. Dalyvavo labdaringoje veikloje, priklausė Šv. Vincento Pauliečio draugijai [9], buvo renkamas draugijos Kretingos skyriaus revizijos komisijos nariu [10].

1939 m. iškilus grėsmei, kad Kretinga gali netekti apskrities centro statuso, burmistras inicijavo savivaldybės tarybos ir visuomeninių organizacijų protestus dėl Ministrų taryboje aptarinėjamo Palangos miesto tarybos pasiūlymo apskrities centrą perkelti į Palangą [1, 11].

Dirbdamas savivaldybininku, T. Dambrauskas tęsė žurnalistinį darbą. 1931 m. organizavo ir redagavo pirmąjį Palangos laikraštį „Palangos pajūris“, kuris ėjo 1931, 1933 ir 1935 m. kurorto sezono metu. Laikraštis rašė apie įvykius pajūrio vietovėse, supažindino su Palangos ir Kretingos istorija, spausdino kurorto poilsiautojams patarimus ir skelbimus. Nuo 1934 m. buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentu Kretingoje, bendradarbiavo „Lietuvos keleivyje“, „Tautos ūkyje“, „Trimite“, „Žemaičių prieteliuje“. 1934 m. buvo priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Pasirašinėjo slapyvardžiu P. A. Rūstusis [1, 12].

Po 1940-ųjų birželio mėnesio įvykių naujoji komunistinė valdžia jį atleido iš burmistro pareigų. 1940 m. liepos 4 d. suimtas enkavedistų. Kalintas Šv. Antano namelyje įrengtoje NKVD Kretingos areštinėje, Kauno sunkiųjų darbų kalėjime bei Lukiškių kalėjime Vilniuje. Sovietų sąjungos Vidaus reikalų liaudies komisariato Ypatingojo pasitarimo 1941 m. kovo 1 d. jis buvo nuteistas 8 metams lagerio, o birželio mėnesį iš Lukiškių kalėjimo išvežtas į Komijoje (Rusijos Federacija) veikusius Vorkutpečlago lagerius. Mirė 1943 m. balandžio 21 d. lageryje [1].

Literatūra ir šaltiniai

1. KANARSKAS, Julius. Kretingos burmistras Tomas Dambrauskas [interaktyvus]. Iš Švyturys, 2017, rugsėjo 16 d. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.svyturiolaikrastis.lt/istorija1/item/579-kretingos-burmistras-tomas-dambrauskas>.
2. Dambrauskas Tomas. Sūnaus Romualdo Dambrausko paliudijimas, 1995, rugpjūčio 3. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 3, b. 77, l. 1.
3. Trimitas, 1931, gruodžio 24, nr. 52, p. 1035.
4. Lietuviai tautininkai – komunistų kankiniai, Chicago: [b. l.], 1988, p. 36.
5. Savivaldybė, 1936, nr. 3, p. 13.
6. Vakarai, 1939, kovo 3, nr. 52, p. 4.
7. KANARSKAS, Julius. Kretingos burmistrai. Pajūrio naujienos, 1994, lapkričio 18, nr. 92; lapkričio 22, nr. 93.
8. Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmetis Kretingoje. Vakarai, 1939, vasario 20, nr. 42, p. 4.
9. Kas katalikams žinotina. Kretinga: Pranciškonų vienuolynas, 1935, p. 28.
10. Šv. Vincento Pauliečio draugijos Kretingos skyriaus darbai. Kretinga, 1938, p. 15.
11. Kretinga prieš „anšliusą“. Vakarai, 1939, vasario 23, nr. 45, p. 4.
12. Lietuvos gyventojų genocidas: 1939-1941. 2-asis leid. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 1999, t. 1, p. 222. ISBN 9986-757-28-2.
13. Kretingos muziejaus fondai, Nr. GEK18007/2-IF738.

Parengė Julius Kanarskas, 2006. Papildė Rita Vaitkienė, 2018