Paulauskas Juozapas

Renginių kalendorius lapkričio 2024

Pr	An	Tr	Kt	Pn	Št	Sk
				01	02	03
Fotografijų parodos „Sėkmingas vadovas – laimingas kolektyvas“ pristatymas 04	Edukacija „Lapė pipliotekoje“Žaidimų popietės vaikams „Auksinis protas“: S22E10 05	Susitikimas su rašytoja Agne Žagrakalyte Agnės Žagrakalytės knygų „Triukšmaujantys: katalikai“ ir „Liekamieji reiškiniai“ pristatymas Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“ 06	Edukacija „Kiek tavyje yra Mažojo princo?“Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Mamų ir vaikų rytmetis 07	Saviugdos studija „Emocijų labirintai: kaip susidraugauti su savo jausmais“Muzikos ir poezijos vakaras ir parodos pristatymas Šukėje Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“ 08	09	10
11	Žaidimų popietės vaikams „Auksinis protas“: S22E11 12	Skaitymai suaugusiesiems „Sutemų valanda“Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“ 13	Dalios Teišerskytės dainų ir poezijos vakaras „Aš dar sugrįšiu...“ Kurmaičiuose „Nė vienas nėra pamirštas“ ir vėl kviečia į nuotolinę paskaitą!Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Mamų ir vaikų rytmetis 14	„Jazz house“ šokių studijos lindy hop šokėjų pasirodymas ir pamoka jaunimui Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“ 15	Patyriminė praktika „Miško maudynės Kretingoje“ 16	17
„Taško“ teatro siurrealistinė komedija „Prestižinė profesija“ 18	Žaidimų popietės vaikams „Auksinis protas“: S22E12 19	Genealogės Kornelijos Gureckės paskaita „Šeimos istorijos tyrimai: nuo ko pradėti, norint sudaryti giminės medį?“Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“ 20	Telšių Žemaitės dramos teatro spektaklis „Vėjna kėjma pablūdėma“ Jokūbave Paskaita-degustacija „Medus – ne tik į arbatą“ su medaus someljė Rasa Nabažaite Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Mamų ir vaikų rytmetis 21	Kretingiškio Tomo Valiūno detektyvinio romano „Lažybos prie karsto“ pristatymas: Kretingos knygų mugė 2024 Henriko Senkevičiaus ir Aido Jurkšto knygų pristatymas: Kretingos knygų mugė 2024 Poezijos vakaras su Nida Timinskaite ir jos knyga „Vėjo runos“: Kretingos knygų mugė 2024 Susitikimas su Benu Bėrantu ir knygos „Pirštų galiukais“ pristatymas: Kretingos knygų mugė 2024 Susitikimas su vaikų knygų autoriumi Virgiu Šidlausku: Kretingos knygų mugė 2024 Knygos „Žemaičių daktaras Faustas: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos kilmė, raida ir paveldas“ pristatymas: Kretingos knygų mugė 2024 Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“ 22	Mažųjų šeštadienis „Pelytės pasakėlės“ 23	24
25	Žaidimų popietės vaikams „Auksinis protas“: S22E13 26	Susitikimas su fotografu Mariumi Čepuliu Grūšlaukėje Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“ 27	Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Mamų ir vaikų rytmetis 28	Kalėdinė mugė „Įkvėpk! Kalėdos!“ 29	Kalėdinė mugė „Įkvėpk! Kalėdos!“ 30

Visi renginiai

Sukurta 2012-12-05

Atnaujinta 2020-06-12

Paulauskas Juozapas

Juozapas Paulauskas

Juozapas Paulauskas gimė 1860 m. Darbėnų apylinkėje, Kretingos r.

Mirė 1945 m. vasario 13 d. Grūšlaukio (Grūšlaukės) k., Kretingos r.

Liaudies menininkas, medžio drožėjas, raižytojas, dievdirbys ir knygnešys.

Būsimo dievdirbio vaikystė buvo varginga. Ketverių metų liko be tėvo, kuris už dalyvavimą 1863 metų sukilime buvo etapu išvarytas į Sibirą. Carinės Rusijos metais kartu su broliu gabeno ir Grūšlaukės apylinkėse platino uždraustą lietuvišką spaudą.

Tėvo žemė buvo konfiskuota. Šeimai likus be pragyvenimo šaltinio teko piemenauti, bernauti. 1881 metais pašauktas į caro kariuomenę. Tarnavo Ukmergėje, Vilniuje. 1886 metais paleistas.

Sugrįžęs vertėsi smulkiąja prekyba. Kartu su prekėmis pardavinėjo ir draudžiamas lietuviškas knygas. Platino liaudies raižinius, pats raižė. Komplektavo iliustruotus leidinius ir juos studijavo. Vedęs apsigyveno Grūšlaukės kaime. Darė lauko kryžius, koplytstulpius, koplytėles bei koplyčias. Kryždirbystės amato mokėsi pas kitą garsų šio krašto meistrą Antaną Klanių-Klanevičių.

1936 m. Juozo Milašiaus, gyvenusio vyskupo M. Valančiaus sodyboje, lėšomis liaudies meistras J. Paulauskas atkūrė Nasrėnų markapių koplytėlę, perdažė skulptūras.

J. Paulausko kūryba yra individuali ir liaudiška, išraiškos priemonės nesikartoja. Meistras gerai jautė kompoziciją ir ritmą. Tik po karo pradėtas vertinti kaip skulptorius. Tuo laiku pradėtos rengti ir jo kūrybos parodos. Per netrumpą savo gyvenimą pastatė apie 400 įvairiausių ornamentuotų lauko kryžių, koplytstulpių, koplyčių. Iš viso sukūrė apie 2000 šventųjų skulptūrų.

Skulptoriaus kūrybą sąlyginai galima suskirstyti į dvi dalis – pasaulietišką ir bažnytinę. Pardavimui skirtas skulptūras veždavo į Kretingą, Skuodą, Plungę, Žemaičių Kalvariją, Alsėdžius. Savo prekystalį dažniausiai įrengdavo prie pat šventoriaus. Viduryje išstatydavo pagrindinius siužetus: Rūpintojėlį, Madoną, šv. Joną, šv. Jurgį. Be šventųjų skulptūrų, J. Paulauskas visada turėdavo ir medinių drožtų žaisliukų. Jo prekystalį visada apstodavo smalsuolių būrys. Juozapo Paulausko skulptūros viena kitos nekartoja. Kiekvienoje iš jų galima rasti naujų išraiškos priemonių. Šio meistro darbų ekspedicijų metu išaiškinta Auksodžio, Genčų, Jakštaičių, Klausgalvų Medsėdžių, Kniežų, Notėnų kaimuose. Dalis jo kūrybinio palikimo saugoma Kretingos muziejuje (13 skuptūrų), Lietuvos nacionaliniame dailės ir Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuose. Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinyje yra fotografija, kurioje užfiksuotas meniškumu pasižymėjęs Erlėnų kaime prie S. Stropaus sodybos stovėjęs monumentalus ornamentuotas kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, J. Paulausko sukurtas 1936 m. Didžioji dalis J. Paulausko kūrinių yra pasklidę tarp žmonių.

Senųjų Grūšlaukės apylinkių kaimų gyventojų teigimu, J. Paulauskas buvo ir vienas pirmųjų lėlių teatro Lietuvoje įkūrėjų, pats gaminęs ir kaimo žmonėms vaidinęs savo lėlėmis.

Gyveno nelabai suprastas, buvo skirtingo charakterio negu kiti. Mirė neturte, palaidotas Grūšlaukės kapinėse.

2019 m. iš Latvelių kaimo į Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro teritoriją sugrąžintas restauruotas vertingas kultūros paveldo objektas – 3,5 m aukščio dekoruotas medinis kryžius, kurį 1897 m. išdrožė vietinis meistras Antanas Stonius, o kone metro dydžio Nukryžiuotojo skulptūrą sukūrė J. Paulauskas.

Literatūra ir šaltiniai

Dievdirbys Juozapas Paulauskas. Nežinomas autorius. 1936 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Inv. Nr. ČDM Ng 2029. Prieiga per internetą:
<https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/50000004512767?s_id=1JcPTU11qPk7E8wc&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS>.
Juozapas Paulauskas. Iš Senoji lietuvių skulptūra: kryžiai ir koplytėlės [interaktyvus]. Vilnius: Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 2000 – [žiūrėta 2006 m. balandžio 26 d.] Prieiga per internetą: <http://www.tradicija.lt/menininkai/juozapas_paulauskas.htm>.
KANARSKAS, Julius. Kaimas prie Erlos upės vingio. Švyturys, 2018, gruodžio 29, p. 6.
ŠERNAS, Pranciškus. Kūryba – ne vienspalvė diena. Klaipėda, 1997, p. 8-23. ISBN 9986-7052-1-4.
ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Koplytėlėmis nusagstytas kelias į Kūlupėnus. Pajūrio naujienos, 2018, spalio 12, priedas „Smiltys“, p. 9, 11.
ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Restauruotas kryžius sugrįžo prie mokyklos. Pajūrio naujienos, 2019, lapkričio 5, p. 3.
ŠORIENĖ, Danutė. Juozą Paulauską prisimenant (1860–1945), Pajūrio naujienos, 2005, balandžio 8, priedas „Smiltys“, p. 4.

Paulauskas Juozapas

Sukurta 2012-12-05

Atnaujinta 2020-06-12

Paulauskas Juozapas

Literatūra ir šaltiniai

Parengė Laima Jonauskaitė, 2006; papildė Rita Vaitkienė, 2020