Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-10-30
Atnaujinta 2018-11-20
Čejauskaitė Genovaitė
Genovaitė Čejauskaitė [7]
Gimė 1936 metais rugsėjo 11 dieną Vadagių kaime, Židikų valsčiuje, Mažeikių rajone.
Tautodailininkė, tapytoja.
Mirė 2015 metais lapkričio 27 dieną, Kretingoje.
G. Čejauskaitė gimė Vadagių kaime, Mažeikių rajone, kur teka Varduvos upė, kur stovi Renavo dvaras. Nuo mažens matydama aplinkos grožį, vėliau stengėsi jį išreikšti savo kūryboje [1]. 1952 m. baigusi Renavo septynmetę mokyklą, išvyko mokytis į Kauną. Ten 1953-1958 m. Kauno taikomosios dailės mokykloje (St. Žuko technikume) įgijo poligrafijos dailininko-vykdytojo kvalifikaciją. 1957 m. M. K. Čiurliono muziejuje (Kaune) studentų darbų parodoje G. Čejauskaitės darbas pripažintas geriausiu [2].
1958 m. gavo paskyrimą dirbti Skuodo vidurinėje mokykloje piešimo-braižybos mokytoja. Globojo moksleivių mokslinės draugijos sekciją [3]. 1963 m. rudenį Skuode surengė pirmąją personalinę parodą [8].
1966 m. atvykusi į Kretingą pradėjo dirbti piešimo mokytoja 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar pranciškonų gimnazija), 1980-1989 m. dirbo dailės ir braižybos mokytoja Kretingos 3-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – J. Pabrėžos gimnazija). Vadovavo dailės mėgėjų būreliams [2]. G. Čejauskaitė išaugino didelį būrį savo mokinių, kurie vėliau tapo architektais, profesionaliais dailininkais [1].
1964 m. dalyvavo 2-ojoje respublikinėje piešimo mokytojų darbų parodoje Vilniuje, o 1967 m. – Vilniuje suruoštoje 3-ojoje piešimo mokytojų darbų parodoje (guašu grafiškai atliktas „Klaipėdos senamiesčio kampelis“ buvo atspausdintas „Tarybinio mokytojo“ laikraštyje ir po to eksponuotas LTSR Švietimo ministerijoje) [3].
1966 m. G. Čejauskaitė tapo Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyriaus nare. Po metų Maskvoje sąjunginiame liaudies meno festivalyje pelnė trečiojo laipsnio diplomą ir festivalio medalį už paveikslą „Vilniaus apylinkėse“. Ne kartą ji buvo apdovanota Švietimo ministerijos garbės raštais [4]. Dalyvavo dailės mokytojų kursuose: Kaune, Dusetose, Vilniuje, Klaipėdoje, Estijoje. Gavo labai gerą įvertinimą už darbą „Mokinių kūrybinė veikla, mokant piešti iš natūros [3].
Būdama tautodailininke, dalyvavo 20-yje bendrų parodų, suruošė 9 personalines parodas, 4 jubiliejines parodas [3]. G. Čejauskaitės paveikslai – tai šventieji, peizažai, vizijos. Atlikti taškeline technika, kupini natūralių, sodrių, bet nerėkiančių spalvų, paveikslai atspindi realią gyvenamą aplinką, o vizijos ir šventieji tiesiog spindi giedra ir švelnumu [5]. Dailininkei brangiausi ir mylimiausi tie darbai, kurie susiję su Kretingos tema, Kretingos vaizdais [6].
Literatūra ir šaltiniai
-
KUKLYS, Algis. Tautodailininkė G. Čejauskaitė labiausiai mėgsta peizažą. Švyturys, 2001, rugsėjo 19, p. 5.
-
[Genovaitės Čejauskaitės atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2006, 2 lap.
-
Genovaitės Čejauskaitės autobiografija [rankraštis]. [Kretinga], [2006]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2 lap.
-
ŠERNAS, Pranciškus. Talentas, spalvingas kaip gėlių laukas. Klaipėda, 1997, gegužės 24, p. 10.
-
PUIŠIENĖ, Audronė. Sugebanti kurti ir vesti kitus į grožio pasaulį. Pajūrio naujienos, 1996, rugsėjo 20, p. 5.
-
PUIŠIENĖ, Audronė. Genovaitės Čejauskaitės darbai išsiskiria brūkšneline – taškeline technika. Pajūrio naujienos, 2001, spalio 12, priedas „Smiltys“, p. 3.
-
Kretingos menininkai vakar ir šiandien. Klaipėda: Libra memelensis, 2004, p. 8. ISBN 995-544-24-4.
- Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kretingos skyrius, mokytojų kolektyvas. Genovaitė Čejauskaitė. Pajūrio naujienos, 2015, lapkričio 27, p. 16.