Lūža Juozas

Lūža Juozas

Juozas Lūža gimė 1911 m. spalio 17 d. Kupšių kaimo, netoli Kalniškių, vienkiemyje, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Mirė 1978 m. balandžio 4 d. Anglijoje.

Agronomas, išeivijos spaudos darbuotojas.

Tėvai – Juozapas ir Karolina Lūžos – vieni stambiausių Kupšių kaimo ūkininkų (valdė 30 ha žemės). Brolis Antanas, seserys Severina, Aleksandra ir Julijona.

Vyriausiąjį sūnų Juozą Lūžą tėvai išleido į mokslus. Jis mokėsi Kartenos pradinėje mokykloje, 1928 m. baigė Kretingos progimnaziją, 1933 m. – Plungės mokytojų seminariją. Vėliau studijavo Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, kurią baigęs tapo diplomuotu agronomu (baigimo diplomą gavo už diplominį darbą „Cukrinių runkelių kultūra ir jos perspektyvos Lietuvoje“). Parašė ŽŪA konkursinį darbą apie žemės ūkio darbų paskirstymą tarp vyrų ir moterų. Studijuodamas reiškėsi ekonominėse studentų organizacijose ir ateitininkų veikloje (Algimanto klubo pirmininkas).

Nuo 1936 m. – Jaunųjų ūkininkų ratelių instruktorius Marijampolės ir Klaipėdos apskrityse. Vėliau iki 1947 m. Kaune dirbo akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ vyriausiuoju agronomu, žaliavų skyriaus vedėju.

Laisvu metu spaudoje skelbė ūkininkams skirtus patarimus apie cukrinių runkelių auginimą ir ūkininkavimą.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 m., su šeima – žmona Emilija ir dvimete dukra – pasitraukė į Vakarus. Trejus metus gyveno pabėgėlių stovyklose Vokietijoje.

1946–1947 m. mokytojavo aukštesniojoje Žibinto prekybos mokykloje Grevene (Vokietija).

1947 m. vienas išvyko į Angliją. Šeimos sulaukė tik po metų.

Emigracijoje dirbo įvairius žemės ūkio darbus, statybose. Nuo 1949 m. apsigyveno Šeifilde, abu su žmona įsidarbino vielų fabrike.

1957 m. Lūžų šeima buvo pakviesta dirbti ir gyventi į Lietuvių sodybą – svečių namus, kur 20 metų – ligi savo mirties, J. Lūža rūpinosi ūkiu, užveisė sodą.

Gyvendamas Anglijoje aktyviai dalyvavo D. Britanijos lietuvių sąjungos veikloje, buvo vienas šios organizacijos Slifordo ir Šeifildo skyrių steigėjų. Dirbo lietuvių knygų klubo „Nida“ spaustuvės linotipininku, redagavo knygas. Anglijoje leidžiamo laikraščio „Europos lietuvis“ redaktorius ir daugelio straipsnių autorius. Bendradarbiavo leidiniuose „Jaunasis ūkininkas“, „Ūkininko patarėjas“, „Ūkininkas“, „Žemės Ūkis“, „Naujoji sodyba“, „XX amžius“, „Lietuvos keleivis“, „Darbininkas“ ir kt.

Parašė keletą knygučių cukrinių runkelių augintojams („Auginkime cukrinius runkelius“ 1941 m., kartu su J. Mockaičiu – „Cukrinių runkelių sėklų auginimas“ 1942 m., „Ką turi žinoti cukrinių runkelių augintojas“ 1943 m.) ir rankraščio teisėmis atspaustą „Politinės ekonomikos“ vadovėlio I dalį.

Kretingiškei Reginai Rauluševičienei, Juozo Lūžos dukterėčiai, JAV gyvenanti vienturtė J. Lūžos duktė Dalia perdavė emigracijoje tėvo rašytus dienoraščius, kuriuose atsiskleidžia emigrantų gyvenimo sunkumai: iš Lietuvos šeimai teko išbėgti su mažu vaiku, keliauti vežimu ir pėsčiomis, badauti, vėliau būti mėtomiems po stovyklas, Anglijoje dirbti pačius sunkiausius darbus, kankinamiems tėvynės ilgesio.

R. Rauluševičienė perspausdino dėdės dienoraščius, kad paliktų trims savo vaikams kaip giminės istorijos paveldą.