Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2012-10-30
Atnaujinta 2018-11-19
Baras (Baranauskas) Stasys
Stasys Baras (Baranauskas) [2]
Gimė 1920 metų gegužės 26 dieną Mirčiuose, Žaliosios valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje.
Mirė 2006 metų liepos 12 dieną Čikagoje, JAV.
Dainininkas, visuomenės veikėjas.
Mokėsi Pranciškonų gimnazijoje Kretingoje [1]. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete mediciną, vėliau Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje. 1942 m. mokėsi dainavimo Kauno konservatorijoje, lankė J. Būtėno studiją. Kaip solistas debiutavo 1943 m. Kaune. 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją studijavo dainavimą pas Jurenovą ir J. Būtėną. 1948-1949 m. su kitais D. Britanijoje surengė apie 60 koncertų. 1949 m. persikėlė į JAV. Surengė koncertų JAV ir Kanadoje. 1956-1957 m. Italijoje studijavo dainavimą pas Marią Cascioli [2]. Pas italų vokalo pedagogę Marią Cascioli pasimokęs tenoras S. Baras pagarsėjo tarp JAV lietuvių kaip ryškiausias itališkojo bel canto atstovas [3].
1958 m. „The Chicago Tribune“ muzikos festivalyje-konkurse laimėjo vyrų grupėje pirmąją vietą ir aukso medalį [1]. Koncertavo Italijoje, D. Britanijoje, Kolumbijoje, Kanadoje, Australijoje, daugiausia – JAV. Dalyvavo daugelyje Čikagos lietuvių operos spektaklių [2]. 1952 m. dainavo L. van Bethoveno oratorijoje „Kristus Alyvų kalne“, 1965 m. su Čikagos lietuvių operos choru ir simfoniniu orkestru atliko G. Verdi „Requiem“, 1972 m. dalyvavo tarptautiniame muzikos festivalyje Austrijoje. 1966 m. įrašė 10 arijų plokštelę su Stuttgarto simfoniniu orkestru. Nuo 1958 m. dirbo Standard Federal banke, 1983 m. paskirtas banko tarybos direktoriumi. 1974 m. tapo Lietuvių fondo nariu; 1982-1985 m., 1988-1991 m. jo tarybos pirmininkas, o nuo 1993 m. – valdybos pirmininkas. Suorganizavo Muzikos šventę (1991 m.) ir kt. muzikinių renginių. Parašė straipsnių muzikos ir visuomeniniais klausimais [2].
1999 m. apdovanotas Gedimino 3 laipsnio ordinu. 1997 m. įsteigta S. Baro fondo premija jauniems Lietuvos dainininkams [4].
2000 m. suteiktas Lietuvos muzikos akademijos garbės daktaro vardas. Apdovanotas Elis Island Medal of Honour (2001 m.). 2000 m. išleista muzikologės O. Narbutienės knyga „Stasys Baras“ [5].
Stasys Baras – iškiliausias išeivijos tenoras, 35 metus balso grožiu ir jėga žavėjęs klausytojus. Visiems jį pažinojusiems visų pirma jis buvo išskirtinio dosnumo, tolerancijos ir sąžiningumo pavyzdys. Atkūrus Nepriklausomybę, S. Baras aktyviai įsitraukė į paramos veiklą, atvažiuodavo į Lietuvą, rėmė įvairius projektus [6].
Literatūra ir šaltiniai
-
ARMINAS, Anicetas. Stasys Baras – Baranauskas. Vilnius: [Baltijos spaudos ir prekybos bendrovė], 1996.
-
Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas. T. 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, p. 98-99. ISBN 5-420-01415-7.
-
VYLIŪTĖ, Jūratė. Muzika: Lietuva – Italija = ? [interaktyvas]. Iš Italy in Lithuania. [Vilnius]: [b. l.], [b. m.] [žiūrėta 2006 m. birželio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lithill.lt/vic-italy/article5.asp>.
-
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, p. 636. ISBN 5-420-01499-8.
-
Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas. T. 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, p. 563. ISBN 5-420-01513-7.
-
NARBUTIENĖ, Ona. Stasys Baras 1920.V.26 – 2006.VII.12: [nekrologas]. Iš Literatūra ir menas [interaktyvus]. 2006 m. liepos 28 d., nr. 3106 [žiūrėta 2006 m. spalio 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://ct.svs.lt/lmenas/?leid_id=3106&st_id=9261&txt=baras>.