Kviklys Rimantas Antanas

Kviklys Rimantas Antanas

Rimantas Antanas Kviklys gimė 1932 metų gegužės 14 dieną Jurbarke.

Mirė 2016 metų liepos 31 dieną.

Miškininkas, Kretingos rajono Garbės pilietis, Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos girininkas, apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino medaliu.

Augo prieškario inteligentų šeimoje: tėvas Mečislovas buvo Švietimo ministerijos Pradžios mokslo departamento direktorius ir Seimo narys, motina Antanina – pedagogė. Namuose buvodavo Kazys Binkis, Bernardas Brazdžionis, Petras Cvirka.

1941 m. šeima buvo ištremta į Sibirą, tėvas išsyk atskirtas nuo šeimos ir sušaudytas Urale. Motina su trimis mažamečiais vaikais – Rimantu Antanu, Algiu ir Danguole – išvežta į Altajų. Ten R. A. Kviklys su kitais vaikais baigė pogrindinę mokyklą, kurioje mokė ir jo mama. 1947 m. šeima iš Sibiro pabėgo.

Grįžęs į Lietuvą studijavo Vilniaus miškų technikume, Lietuvos Žemės ūkio akademijos miškų fakultete. Baigęs studijas pradėjo dirbti miškų žinyboje, bet buvo įskųstas ir antrąkart ištremtas į Sibirą.

Sugrįžęs į Lietuvą 1959 m. pradėjo dirbti girininku Šventosios girininkijoje. Pajūrio miškuose praėjo 50 jo darbo metų. Girininkijoje pasodinta šimtai hektarų miško želdinių, įrengti originalūs pažintiniai pėsčiųjų takai, žaidimų aikštelės, rekreacinės zonos poilsiautojams, dviračių takas pajūrio miške, landšafto terapijos ir rekreacinės vietos neįgaliesiems. Šventosios miške jo sumanymu įrengtąjį „Taką dideliems ir mažiems“ ir nuolatinę vietą, kur vasaromis koncertuodavo „Ąžuoliuko“ vaikų choras, žinojo visa Lietuva. Jo rūpesčiu 1976 m. pradėti Miškų pritaikymo rekreacinėms reikmėms, rekreacinės infrastruktūros kūrimo darbai.

Rimantas Antanas Kviklys buvo aktyvus visuomenininkas – Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiumo narys, Kretingos rajono Tarybos narys (2004–2007 m.), Lietuvos miškininkų sąjungos Girininkų tarybos narys, Lietuvos Krantų mokslinių technologijų asociacijos valdybos narys.

R. A. Kviklio veikla ir nuopelnai įvertinti garbingais apdovanojimais: 2003 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino medaliu, 2004 m. buvo „Žaliojo angelo“ laureatas (Žaliųjų judėjimas), 2006 m. – „Kaimo spindulio“ nominantas, Lietuvos miškininkų sąjungos garbės narys. 2003 m. birželio 5 d. Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkui Rimantui Kvikliui įteikta Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija už reikšmingus darbus ir ilgametę rezultatyvią veiklą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje.

2001 m. gegužės 31 d. Rimantui Kvikliui už nuopelnus ekologijai ir kultūrai suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas. 2012 m. miškininkas tapo M. K. Čiurlionio fondo laureatu.

Be profesinės ir visuomeninės veiklų, girininkas buvo aktyvus literatas: jo literatūriniai sumanymai, eseistiniai pamąstymai, miniatiūros buvo dažnai publikuojami spaudoje, o kūryba įtraukta į knygą „Kretingos krašto žodžio meistrai“. Rūpimos temos: valstybinių miškų politika, istorija, kultūra, švietimas. Visą jo bibliografiją atspindi 2012 m., švenčiant A. R. Kviklio 80-ąsias gimimo metines, parengtas ir išleistas leidinys „Rimantas Antanas Kviklys: miškininkas, visuomenės veikėjas, publicistas, literatas: personalinė bibliografijos rodyklė (1971–2012 m.)“.

Su žmona Jadvyga užaugino du vaikus – Jūratę ir Kęstutį. Tėvo pėdomis pasekė duktė Jūratė Laukineitienė – Valstybinės miškų tarnybos darbuotoja. Miškininko kelią pasirinko ir anūkas Rokas, senelio išpuoselėtoje Šventosios girininkijoje atlikęs praktiką.

R. A. Kviklys didžiavosi, kad jo giminė paliko ryškų pėdsaką tautos istorijoje: apie tai primena Kauno–Daugpilio plente, tarp Utenos ir Zarasų rajonų riboženklio, jo iniciatyva pastatytas stogastulpis su trimis Kviklių giminės didžiavyrių bareljefais: tėvo – Seimo nario Mečislovo bei dviejų dėdžių – profesoriaus, medicinos mokslų daktaro Vlado ir žurnalisto, JAV visuomenės veikėjo Broniaus.

Rimantas Antanas Kviklys palaidotas Šventosios kapinėse.