Motuzas Alfonsas

Sukurta 2012-12-05

Atnaujinta 2020-02-06

Motuzas Alfonsas

Alfonsas Motuzas [6]

Alfonsas Motuzas gimė 1955 metų lapkričio 22 dieną Šiauliuose.

Mirė 2019 metų lapkričio 1 dieną Vilniuje.

Muzikologas, etnologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Šv. Antano religijos mokslų instituto direktorius.

1962–1969 m. mokėsi Šiaulių 11-ojoje vidurinėje mokykloje, 1969–1973 m. – Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje [1]. 1979–1982 m. studijavo Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų A. Buikos orkestrinio dirigavimo klasėje [2, 3], 1987–1991 m. – Maskvos E. M. Gnesinų muzikos pedagoginio instituto Liaudies muzikos instrumentų katedros aspirantūroje [1, 3]. 1993 m. Lietuvos muzikos akademijoje apgynė humanitarinių mokslų daktaro (muzikologija) disertaciją, 2001 m. Vytauto Didžiojo universitete – humanitarinių mokslų (etnologija) habilituoto daktaro disertaciją [3], 2004 m. suteiktas VDU profesoriaus vardas [2].

Dėstytojavo: 1975–1995 m. Lietuvos konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1995–1997 m. Klaipėdos universitete, 1997–2004 m. Telšių kunigų seminarijoje. Nuo 1997 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, profesorius. 2002–2010 m. –profesorius Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje, 2008–2018 m. – Lietuvos edukologijos universitete [3].

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo atkuriant aukštojo mokslo institucijas, kuriose buvo dėstomi religijos mokslai, daug prisidėjo prie Katalikų teologijos fakulteto plėtros [4]. 1992–1995 m. – Šv. Antano kolegijos Kretingoje vyr. asistentas [1]. 1995 m. kolegiją reformavus į Šv. Antano religijos studijų institutą prie Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto, iki 1996 metų ėjo dekano pareigas, o 1996–1997 m. buvo jo direktorius [4, 5]. 2000–2010 m. – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Nuo 2005 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos centro direktorius. Nuo 1992 m. – Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, 2000–2004 m. – jos Klaipėdos skyriaus pirmininkas [3].

Mokslinių interesų kryptis – Baltijos šalių krikščioniškoji etninė kultūra (etnologija ir etnomuzikologija). Publikavo daugiau negu penkiolika knygų, dešimtis mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Monografijos „Lietuvos Kalvarijų kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika“ autorius (2003 m.). Skaitė paskaitas Toronto (Kanada), Oslo (Norvegija), Vienos (Austrija), Miuncheno (Vokietija), Krokuvos, Liublino, Varšuvos (Lenkija), Sankt Peterburgo (Rusija) universitetuose, vadovavo etnologijos mokslo doktorantams [1, 3, 4].

Dirbo religijos mokslų žurnalo „Soter“ redakcijos kolegijos pirmininko pavaduotoju, Etnomuzikos instituto Krikščioniškų giesmių rinkimo ir tyrimo sektoriaus vedėju [1], buvo žurnalo „Logos“ redakcinės kolegijos narys ir autorius [3]. Nuo 2000 m. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, Tarptautinės informacinės mokslų akademijos (Maskva–Berlynas–Niujorkas) narys-korespondentas [6].

1990–1995 m. rengė Sakralinės muzikos kursus vasaros atostogų metu Kretingoje [2]. Profesorius sudarė lietuvių liaudies instrumentinės muzikos ir giesmių rinkinių, išleido daugiau negu 10 monografijų, kuriose išsamiai pristatė įvairių Lietuvos vietovių liaudies pamaldumo tradicijas. Jis neabejotinai buvo vienas didžiausių šios srities ekspertų Lietuvoje [4].

Literatūra ir šaltiniai

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2007; Papildė Rita Vaitkienė, 2020