Narušis Pranciškus

Sukurta 2012-12-04

Atnaujinta 2018-06-08

Narušis Pranciškus

Pranciškus Narušis [4]

Gimė 1943 metų rugpjūčio 11 dieną Kartenoje, Kretingos rajone.

Atlikėjas instrumentininkas, dirigentas, pedagogas, Klaipėdos universiteto profesorius, poetas.

Mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, K. Biliūno birbynės klasėje [1]. Įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją. Buvo pakviestas groti į dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ orkestrą, bet jau po pirmojo kurso išėjo į kariuomenę. Tarnavo Ventspilyje, Latvijoje, kur vėl grojo erkestre. Po tarnybos iš naujo stojo į Konservatoriją studijuoti klarneto specialybę [2]. 1965 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją [1]. Nuo 1970 m. – Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestro artistas [3]. 1974–1977 m. studijavo Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos neakivaizdinėje aspirantūroje [1]. 1983 m. stažavosi Vokietijoje, Berlyno Hannso Eislerio aukštojoje muzikos mokykloje [3].

 Nusipelnęs Respublikos artistas [1].

Nuo 1972 m. – Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakulteto pedagogas, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto (iki 1990 m. – Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetai) vyr. dėstytojas, vėliau – docentas, profesorius [1, 3]. 1975–1994 m. – Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų džiazo orkestro vadovas. 1980 m. šis orkestras buvo įvertintas festivalio „Liepajas dzintars“ (Latvija) Didžiuoju prizu ir 6 kitais prizais. 1977–1994 m. – Estradinės muzikos katedros įkūrėjas ir vedėjas [1]. Šio atkaklaus ir žemaitiškai užsispyrusio menininko pastangų ir rūpesčio dėka 1977 m. buvo įkurta vienintelė iki pat šių dienų Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos šalyse Džiazo muzikos katedra [4]. 2004–2012 m. jis pats ir vadovavo šiai katedrai [3].

P. Narušis yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto tarybos narys [1].

Parengė savo tėvo Prano Narušio kūrinių „Ruduo lietuviškame kaime“ ir „Tūkstantis žingsnelių“ partitūras ir partijas pučiamųjų orkestrui (2006 m.). Kompaktiniame diske „Paulius Širvys. Tolimoji klajūno viltis“ skamba P. Narušio džiazinės improvizacijos klarnetu, saksofonu ir birbyne. 2006 m. išleido poezijos knygelę „Dangiškai žemiškos mintys“ [1]. 2016 m. Klaipėdos universiteto leidykla išspausdino P. Narušio eilėraščių rinktinę „Už...“.

Mokslo tiriamoji veikla: lietuvių modernios muzikos klarnetui interpretacinės redakcijos ir įrašymas; dalyvavimas konferencijose (1994, 1999 m.), seminarai muzikos mokytojams Panevėžyje, Raseiniuose (2003 m.). Mokslo interesų sritis: orkestrinių partitūrų (džiazo ir pučiamųjų muzikos) analizavimas, aranžavimas [1].

Meninė veikla: rengia rečitalius nuo baroko iki moderno Lietuvoje ir užsienyje (instrumentai: klarnetas, saksofonas, birbynė). Įvairių atliktų garso įrašų LR fonduose trukmė – per 3 val. [1].

P. Narušis, augęs Kartenoje, pradėjo nuo liaudiškos tradicijos ir įsitraukė į muzikavimą paskatintas tėvo pavyzdžio. Jo muzikinių interesų plėtrą atspindi mėgstamų instrumentų spektras: birbynė, klarnetas, saksofonas [3].

Muzikinės karjeros pradžioje grojo kartu su įvairiais orkestrais ir kameriniais ansambliais, tačiau savičiausi ir įspūdingiausi visada buvo jo soliniai koncertai. Dažniausiai  atliko lietuvių kompozitorių Alvydo Remesos, Jono Domarko, Remigijaus Šileikos, o taip pat Natalijos Mūdrajos solo kūrinius klarnetui, dedikuotus specialiai jam.  Ne kartą dalyvavo įvairiuose estradinės muzikos festivaliuose, kituose muzikiniuose projektuose, koncertavo Europoje, JAV [5]. Nuo 1995 m. koncertuoja su pianiste Saulina Atkočaityte [1]. Jai talkinant P. Narušis birbyne ir klarnetu atliko 12 Klaipėdos kompozitorių dedikacijų-kūrinių, kurie sudėti į 2010 m. išleistą kompaktinį diską „Groja Pranciškus Narušis 1+1“. Šį albumą pats P. Narušis įvardino viso ligi šiol nueito savo gyvenimo kelio atspindžiu [6].

Literatūra ir šaltiniai

1. [Pranciškaus Narušio atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą  anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2006, 1 lap., priedas [2 lap.].
2. BENIUŠIENĖ, Irena. Muzikantas išsaugojo pirmąją aptriušusią birbynę ir meilę Kartenai. Pajūrio naujienos, 2004, kovo 12, priedas „Smiltys“, p. 1.

1. LEBEDEVA, Valerija. Pranciškus Narušis: „Laiko tėkmėje aš neturiu laiko“. Muzikos barai, 2013, vasaris [interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. birželio 6 d.]. Iš Kultūros tekstų bazė. Vilnius: Lietuvos meno kūrėjų asociacija, 2018. Prieiga per internetą: <http://www.lmka.lt/pranciskus-narusis-laiko-tekmeje-as-neturiu-laiko/>.
2. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Nuo gimtinės stogo – į vilties namus [interaktyvus]. Iš Pajūrio naujienos, 2010, rugpjūčio 13 d. [žiūrėta 2018 m. birželio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pajurionaujienos.com/index.php?act=exp&;sid=5571>.

4. Birštonas Jazz festivalio istorija: Jazz 2002: Klaipėdos universiteto bigbendas. Iš Tarptautinis Džiazo festivalis Birštone [interaktyvus]. Birštonas: [b. l.], 2002 [žiūrėta 2007 m. liepos 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://jazz.birstonas.lt/groups/klaip.htm>.
5. Apie: Pranciškus Narušis (1943 08 11) – profesorius. Iš Pranas Narušis [interaktyvus]. [b.v.]: Interfax, 2004–2007 [žiūrėta 2007 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.narusis.lt/narusis/apie/>.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2007; Rita Vaitkienė, 2018