Sragys Feliksas Jurgis Petras

Sragys Feliksas Jurgis Petras

Gimė 1860 metų gegužės 30 dieną Imbarės kaime, Salantų valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Mirė 1951 metų sausio 2 dieną Plungėje.

Kunigas, knygnešys, lietuvybės puoselėtojas, kalbininkas, pedagogas.

Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1884 m. įšventintas kunigu [1, 2].

Prieš I-ąjį pasaulinį karą kunigavo Vainute, Vaškuose, Saločiuose, Mosėdyje, Mesėdžiuose ir kt. 1919 m. apsigyveno Plungėje, kur nuo 1920 m. buvo vietos Liurdo koplyčios rektorius ir nuo 1928 m. altarista [1, 3].

Nuo 1920 m. Plungės „Saulės“ gimnazijoje dėstė lietuvių, vokiečių ir lotynų kalbas, redagavo ir rašė bažnytines knygas. 1919 m. Plungėje įsteigė, iki 1930 m. veikusią, akcinę bendrovę „Kultūra“, turėjusią steigti Žemaitijoje kultūrines institucijas. Lietuvių kalbos klausimais rašė „Vienybėje“, „Viltyje“, „Draugijoje“, „Vadove“ (slapyvardžiai – Skambaliukas, Skambaliūnas) [1, 2], susirašinėjo su A. Dambrausku, Vaižgantu, J. Balčikoniu, o glaudžiausius ryšius palaikė su kalbininku K. Būga. Per pamokas mokiniams mėgo aiškinti lietuviškų žodžių reikšmes, ragino juos užrašinėti žodžius, posakius, mįsles. Manoma, kad kartu su mokiniais „Lietuvių kalbos žodynui“ pateikė apie 5 000 žodžių. Ne vienas F. Sragio mokinys ir baigęs gimnaziją toliau rinko ir užrašinėjo lietuviškus žodžius. F. Sragys buvo savamokslis kalbininkas, todėl K. Būga savo laiškuose patardavo užrašyti sakinius su įdomesniais žodžiais, o vietovardžius tik tuos, kuriuos gerai žino, juos sukirčiuoti ir pan. [1, 4].

Dirbo knygnešio ir kitokį tautinio žadinimo darbą, už kurį jam nuo 1930 m. buvo paskirta 200 Lt mėnesinė pensija [3].

Nuo 1912 m. buvo Lietuvių mokslo draugijos narys. Buvo katalikiškos draugijos „Motinėlė“ narys [1, 2].

1910 m. Seinuose išleido knygą „Poteriai, prisakymai ir katekizmas“ [1, 5].

Palaidotas Plungėje [4].