Puškorius Anicetas

Sukurta 2012-12-13

Atnaujinta 2012-12-13

Puškorius Anicetas

Anicetas Puškorius [6]

Gimė 1911 metų lapkričio 23 dieną Skaudalių kaime, Kretingos rajone.

Mirė 1994 metų gruodžio 19 dieną Kretingoje.

Liaudies menininkas, skulptorius, Kretingos rajono Garbės pilietis.

Aštuonerių metų jau pradėjo drožti, svajojo tapti „tikru menininku“. Baigęs triklasę pradžios mokyklą ir neturėdamas lėšų toliau mokytis, liko gimtajame kaime [1]. Eidamas 17–uosius dalyvavo Kretingoje rengiamoje žemės ūkio ir pramonės parodoje, kurioje buvo apdovanotas III laipsnio pagiriamuoju raštu ir paskatinamąja premija. 1929 m. tokioje parodoje Skuode buvo apdovanotas II laipsnio pagiriamuoju raštu ir keturių tomų Liaudies meno knyga [2]. Tai buvo drožėjas profesionalas ne dėl išeitų mokslų, o dėl to, kad iš drožybos valgė duoną ir maitino šeimą, paskatintas 1928 m. gautos premijos [3]. Dvidešimt penkerių – jis jau liaudies meistras. Vėliau su savo  vienminčiais įkūrė liaudies menininkų sąjungą [1]. Dalyvavo liaudies menininkų sąjungos kūrime, eksponavo darbus respublikinėse parodose, o taip pat Rusijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Italijoje. 1937–1940 m. dirbo „Marginių“ bendrovėje, vėliau – Kauno „Dailės“ kombinate, o nuo 1947 m. – Klaipėdos „Dailėje“ [4].

1944 metų gruodį buvo paimtas į karą. Dirbo miškuose [2].

1961 m. atsikėlė į Kretingą [5]. 1958–1962 m. mokėsi Vilniaus dailės instituto drožybos kursuose. 1960 m. tapo Lietuvos liaudies meno draugijos nariu. 1981 m. – Kultūros ministerijos P. Galaunės vardo premijos laureatas [6].

Dievas ir Tėvynė – tai tarsi du banginiai, ant kurių laikėsi A. Puškoriaus pasaulis, kuriems visada ir visame buvo atiduodama pirmenybė. Atvirai religinės tematikos jo kūryboje palyginti nedaug. Išliko vienas kitas prieškario kūrinys ir paskutiniųjų metų darbai. A. Puškoriaus kūryba unikali tuo, kad nuo pat pradžių labai didelę jos dalį sudarė pasaulietinio turinio drožiniai senovės gyvenimo motyvais. Tėvynės temai skirti didžiųjų asmenybių – rašytojų, poetų, visuomenės veikėjų – skulptūriniai biustai (A. Strazdelio, M. Valančiaus ir kt.). A. Puškoriaus žvilgsnis kyla ir į globalines – bado, karo, žmogaus ir planetos likimo problemas („Derlius“, „Valgykite“). Moralė, žmogaus orumas A. Puškoriui labai rūpėjo, ir tai jis išreiškė dvejopai: rodydamas darbo, žmogaus veiklos grožį („Račius“, „Kūlėjas“, „Virves suka“ ir kt.) ir negailestingai smerkdamas visa, kas prieštarauja žmogaus grožiui, - girtuoklystę, tinginystę, vagiliavimą ir kt. [3]. Nidos bažnyčiai išdrožė šv. Pranciškų, Kretingos bažnyčiai – sakyklos apaštalų skulptūras, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčiai – apaštalą Paulių. 1930 m. gimtinės apylinkėse pastatė šv. Antaną. 1930 m. prie kelio į Nasrėnus – šv. Pranciškų, Skaudalių kaimo koplytėlei – Mergelę Mariją [4]. Religine tematika sukurtų A. Puškoriaus darbų galima rasti Kaune, Alytuje, Palangoje, Sedoje ir Kalnalyje [7].

A. Puškorius yra drožęs daug velnių-skulptūrėlių. Tarp galybės kaukių – suvenyrinių, dekoratyvinių ir visokių kitokių – išsiskiria tradicinės, Užgavėnių kaukės. Šis menininkas buvo vienas iš pirmųjų monumentaliųjų liaudies ansamblių kūrimo, Amatų švenčių dalyvių ir t. t. [3]. Amatų dienų šventėse visuomet puikuodavosi meistro išdrožtos raganų, velnių ir kipšiukų kaukės [4]. Išsamiausia darytų Užgavėnių kaukių kolekcija saugoma Kretingos muziejaus fonduose [5].

Sukurti darbai stebina savo monumentalumu, mitologiniu paslaptingumu, žmoniškumu: „Kad nebūtų pasaulyje badaujančių“, „Nežudyk!“, „Vaidila“. Jo kūryba tapo tautodailės šedevrais [1].

Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybe yra tapęs 1959 m. padarytas „Autoportretas“ [4].

Dalyvavo Vytauto Majoro iniciatyva surengtoje stovykloje Ablingoje. Paskui Juodkrantėje – kuriant Raganų kalną [2]. „Raganų kalne“ stovi jo su sūnumi Raimondu sukurti „Velnių vartai“ [3]. Dalyvavo Vilniaus kraštotyros muziejuje respublikinėje liaudies dailės parodoje ir Anicetas Puškorius [8]. Drožėjo kūryba ne kartą pažymėta reikšmingais apdovanojimais, kūryba žinoma ne tik pas mus, bet plačiai pasklidusi po pasaulį [1]. Skulptorius buvo padaręs tiek daug darbų,  net pačiam autoriui buvo sunku žinoti, kur jie eksponuojami ar kur randasi. Daugel darbų yra Sankt Peterburge, Maskvoje, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Telšių, Plungės, Plungės, Kretingos bei kituose muziejuose, miestų parodų salėse [9]. Surengė 6 personalines parodas [6]. Medžio drožėjo tradicijas perdavė savo sūnums, kurie šiandien tęsia tėvo kūrybines tradicijas [1]. Paskutinis meistro darbas buvo bene keturių metrų aukščio Kristaus skulptūra, eksponuota 1994 m. Kretingos tautodailininkų ataskaitinėje parodoje [4].

A. Puškoriaus archyve esantys rankraščiai liudija, kad meistras 1938 m. sukūrė dramas „Plyšo mylinti širdis“ ir „Didysis Vilniaus žygis“, kurias pasirašė Svajoklio slapyvardžiu, 1943 m. lyriškų eilių pluoštelį „Poezija Birutei“ pasirašo Audros Sūnaus slapyvardžiu [4].

1989 m. šventėje, skirtoje Kretingos miesto 380-osioms metinėms, buvo suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas [10].

Literatūra ir šaltiniai

1. KANAPKIENĖ, Vida. Žmogus kaip šviesa: In memoriam. Švyturys, 1994, gruodžio 24.
2. PAULIKAITĖ, Genovaitė. Svarbiausias darbas nepadarytas?.. Švyturys, 1991, gruodžio 31.
3. POČIULPAITĖ, Alė. Anicetui Puškoriui išėjus. XXI amžius, 1996, kovo 20, p. 1, 4.
4. STROLIENĖ, Nijolė. Gyvenęs dvasios ir kūrybos harmonijos pasaulyje. Pajūrio naujienos, 1996, gruodžio 6, p. 5.
5. ŠORYS, Juozas. Juodojo ąžuolo tvermės meistras. Liaudies kultūra, 2006, Nr. 5, p. 73-81.
6. Kretingos menininkai vakar ir šiandien. Sudarytoja Danutė Šorienė. Klaipėda: Libra Memelensis, 2004, p. 24.
7. ALEKNAVIČIUS, Bernardas. Prie ištakų. Klaipėda, 1989, liepos 30, p. 4.
8. ŠERNAS, Pranciškus. Anicetas Puškorius. Pajūrio naujienos, 1993, rugsėjo 24.
9. ŠERNAS, Pranciškus. Anicetas Puškorius. Pajūrio naujienos, 1993, rugsėjo 28, p. 2.
10. PAULIKAITĖ, Genovaitė. Žemaičių dvasia – amžiais gyva. Švyturys, 1989, birželio 15, p. 2-3.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2007