Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2013-01-30
Atnaujinta 2018-11-22
Raudonis Jonas
Gimė 1899 metais gruodžio 12 d. Liepojoje.
Mirė 1978 m. Vilniuje.
Agronomas, 1936–1940 m. kadencijos Seimo narys, visuomenės veikėjas, tremtinys.
Užaugo Liepojos darbininkų šeimoje. 1911 m. su tėvais persikėlė į Aleksandriją (dab. Skuodo r.). Tarnavo pas ūkininkus, nelegaliai mokė bažnytkaimio vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai [1].
Baigęs Dotnuvos vidurinę žemės ir miškų ūkio mokyklą, įgijęs agronomo išsilavinimą, tapo vienu iš 14-kos pirmųjų Lietuvos ūkininkų sąjungos agronomų, aktyviu Žemės ūkio rūmų veikėju [1, 2]. Vykstant žemės reformai, Jonas Raudonis buvo paskirtas į Kretingos rajoną dirbti vyriausiuoju agronomu [3]. Šias pareigas ėjo 1924–1936 m. [1]. Ūkininkų sąjungos nariams skaitė paskaitas ir teikė konsultacijas žemės ūkio klausimais, steigė Jaunųjų ūkininkų ratelius, kartu su kitais įkūrė Kretingos žiemos žemės ūkio mokyklą ir joje mokytojavo.
Ūkininkas, agronomas Jonas Raudonis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo Kretingos valsčiaus tarybos ir kontrolės komisijos narys [1, 2]. 1936 m. gegužės 28 d. Kretingos apskrities tarybos ypatingajame posėdyje buvo iškeltas kandidatu į Seimo narius [2]. Taigi jis buvo 1936–1940 m. kadencijos – IV Seimo – narys [1, 4].
Po žemės ūkio reformos daug Žadeikių dvaro žemės buvo išdalyta savanoriams, o visas dvaro ansamblis su 59 ha liko valstybės žinioje. Visą šią nuosavybę 1927 m. iš valstybės išsinuomojo Jonas Raudonis [5], o 1939 m. – nusipirko buvusį grafo A. Tiškevičiaus Žadeikių palivarką su 55 ha žemės [1]. Čia pavyzdingai ūkininkavo, specializavosi gyvulininkystėje. Jo užauginti gyvuliai pelnė įvairių žemės ūkio parodų apdovanojimus [2].
Prasidėjus karui Raudonių šeima buvo iškelta iš dvaro, kuriame rusų armijos karininkija įsirengė karinį štabą [3].
1941 m. jis, kaip Žadeikių dvaro savininkas, Seimo narys ir visuomenės veikėjas, neišvengė saugumo tardymų, su šeima buvo įrašytas į tremiamų asmenų sąrašus ir iki pat karo persekiojamas, slapstėsi [1, 2]. 1945 m. sausio 23 d. paskirtas Kartenos progimnazijos mokytoju-organizatoriumi, bet netrukus buvo suimtas ir kovo 11 d. išvežtas į Belomorkanalo lagerį, Kareliją. Ten išbuvo pusantrų metų [3]. Paleistas 1946 m. kovo 31 d. grįžo į Žadeikius [1].
1948 m. gegužės 22 d. su žmona Sofija bei dukromis Zofija Vladislava ir Milda Filomena ištremtas į Krasnojarsko kraštą, Zaledejevą, Bogučianų rajoną [1, 2]. 1951 m. kovo mėn. buvo ištremti nepilnamečiai J. Raudonio vaikai Anatolijus ir Natalija bei suaugęs sūnus Jonas, kurie glaudėsi pas gimines Skuodo rajone.
Paleistas 1957 m. birželio 17 d. Į Lietuvą grįžo 1958 m. Gyveno Vilniuje.
Palaidotas Rokantiškių kapinėse [1].
Literatūra ir šaltiniai
- Jonas Raudonis. Iš Vikipedija: Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [b. v.]: [b. l.], [b. m.]. Atnaujinta 2016 m. vasario 4 d. [žiūrėta 2018 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Raudonis>.
- KANARSKAS, Julius. Kretingiškiai paskutiniajame tarpukario Seime. Švyturys, 1997, vasario 15, p.1-3.
- PUIŠIENĖ, Audronė. Namai, kuriuose svajonės virsta realybe. Pajūrio naujienos, 2006, kovo 17, priedas „Žemė ir ūkis“, p. 1.
- IV Seimo nariai. Iš Lietuvos Respublikos Seimas: Seimų istorija: IV Seimas (1936-1940) [interaktyvus]. Vilnius: Seimo kanceliarija, 2007 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=282&p_d=3486&p_k=1>.
- VENCKUVIENĖ, Audra. Į Žadeikius – pro dvarą prie kelio. Vakarų ekspresas, 2007, lapkričio 14, p. 8-9.