Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2013-02-12
Atnaujinta 2013-02-12
Sragys Marcelijus Martynas
Gimė apie 1869 metus Imbarėje, Kretingos rajonas.
Mirė 1941 metais Vaitkiuose, Plungės rajonas.
Visuomenės veikėjas, savivaldybininkas.
Kilęs iš stambių valstiečių šeimos; kunigo Felikso Sragio brolis. Baigęs Salantų pradinę mokyklą, įstojo į Paurupės (dabar – Rucava, Latvija) progimnaziją, kuri 1886 m. perkelta į Palangą. Vėliau mokėsi Liepojos gimnazijoje. Grįžęs į tėviškę, paveldėjo tėvų ūkį. Valdė 50 ha dirbamos žemės, miškų ir ganyklų, domėjosi žemės ūkio ir ūkininkavimo naujovėmis, skaitė ir platino lietuvišką spaudą. 1905 m. agitavo salantiškius versti caro valdžios pareigūnus rusus, jų vieton rinkti lietuvius, kovoti už lietuvių kalbos ir spaudos grąžinimą. Jo vadovaujami miestelėnai nuvertė caro Aleksandro II biustą, išdaužė valstybinį degtinės monopolį, lapkričio 23 dieną išvarė iš mokyklos rusą mokytoją. Suimtas 1905 m. gruodžio 3 dieną namuose, apkaltintas maišto prieš valdžią organizavimu, kalintas Telšių, Kauno kalėjimuose. Po trijų mėnesių Kauno gubernatoriaus įsakymu administracine tvarka nuteistas 3 metams tremties ir ištremtas iš Rusijos. Išvyko į Vokietiją, apsigyveno Klaipėdoje, dirbo uoste. Nelegaliai perėjęs valstybinę sieną, parvykdavo aplankyti šeimą. Sugrįžęs toliau ūkininkavo. Apie 1912 m. pardavė ūkį, paėmęs iš banko paskolą ir nusipirko iš grafo Pliaterio Kartenos valsčiuje buvusį Vaitkių, arba Mažojo Aleksandravo, palivarką. Daug bendravo su Salantų klebonu Pranu Urbonavičiumi. Jo paskatintas, 1917 m. dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje atstovavo Kartenos valsčių [1].
Tarpukariu buvo renkamas Kartenos valsčiaus ir Kretingos apskrities tarybos nariu [2], 1932 m. išrinktas Kretingos apskrities ypatinguoju tautos atstovas Lietuvos Respublikos prezidentui rinkti [3], dalyvavo Ūkininkų vienybės Kretingos apskrities skyriaus veikloje [4]. Turėjo ūkininkams labai neįprastą pomėgį – augino povus [5]. Vasaromis pas jį į svečius užsukdavo Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona. Po 1940 m. įvykių pateko į naujosios valdžios nemalonę. 1941 m. birželio pradžioje suimtas ir uždarytas į Aleksandravo areštinę, iš kurios išsivadavo prasidėjus SSRS-Vokietijos karui [1]. Netrukus buvo paralyžuotas ir mirė.
Literatūra ir šaltiniai
- [Medžiaga apie 1905 metų revoliucijos įvykius]. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 5, b. 45, l. 9, 36, 38, 39, 45, 53.
- Savivaldybių žinynas. Kaunas, 1932, p. 595, 596.
- Trimitas, 1931, gruodžio 10, nr. 50, p. 982.
- Mūsų rytojus, 1933, rugpjūčio 18, nr. 65, p. 5.
- Ūkininko patarėjas, 1940, kovo 28, nr. 13, p. 11.