Tamošiūnas Jonas

Sukurta 2014-12-08

Atnaujinta 2018-11-26

Gimė ūkininkų šeimoje. Motina Marijona Vizbaraitė, tėvas Juozas Tamošiūnas. Šeimoje augo trys vaikai: Jonas (1904-1973), Kazimieras (1909–1993), Vladislava (1916–1961) [2].

Jonas Tamošiūnas mokėsi Rokiškio „Saulės“ gimnazijoje, kartu su vyskupu Antanu Deksniu (1906–1999) priklausė religiniam rateliui. 1924 m., pabaigęs 4 gimnazijos klases, jau būdamas tretininku, sužavėtas pranciškonų pamokslų, apsisprendė tapti vienuoliu [2].

1924 m. rugpjūčio 4 d., Porciunkulės šventėje, įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną. Dirbo durininku, vėliau – zakristijonu, bendravo su ateinančiais pasauliečiais.

1925 m. liepos 22 d. šventė įvilktuves į vienuolio rūbą, gavo vienuolišką Mykolo vardą. 1926 m. rugsėjo 11 d. pabaigė noviciatą (naujokyną) Miunchene, Vokietijoje. 1927 m. rugsėjo 12 d. davė pirmuosius vienuoliškus įžadus. 1930 m. rugsėjo 12 d. Kretingoje davė amžinuosius įžadus.

Vienuolyne dirbo ekonomu [3]. Vasaros atostogų metu į gimtinę kasmet parsiveždavo po porą jaunuolių – būsimų kunigų, kad čia jie galėtų pabendrauti su tuo metu Salų Šv. Kryžiaus bažnyčioje dirbusiais dvasininkais [3]. Dvidešimt septyniems našlaičiams padėjo išsimokslinti, tapti kunigais ar mokslininkais [2].

Sovietų valdžiai panaikinus Kretingos vienuolyną ir išvaikius vienuolius, Mykolas Tamošiūnas OFM kurį laiką dirbo zakristijonu netoli Šiaulių, vėliu – zakristijonu Skaistgiryje, Žagarės raj.

II pas. karo metais buvo pranciškonų provincijolo sekretoriumi, ilgą laiką vedė vienuolyno metraštį, vienuolių mirties kroniką. Mykolo Tamošiūno OFM sudarytą pranciškonų metraštį, po jo mirties išsaugojo Kaune gyvenanti Janina Jurėnaitytė–Naruševičienė [3].

1962 m., kai buvo susprogdintos Vilniaus Kalvarijų koplytėlės, brolis Mykolas OFM organizavo Kretingoje budėjimą naktimis prie J. A. Pabrėžos (1771–1849) kapo koplyčios, kad jos taip pat nesusprogdintų.

Tėvas Stanislovas Dobrovolskis rekomendavo brolį Mykolą OFM į kunigų seminariją. 1971 m. Mykolas Tamošiūnas OFM kartu su Klemensu Petru Monkevičium OFM (g. 1912) ir Teofiliu Panciškum Nalivaika OFM (g. 1915) iš vyskupo Julijono Steponavičiaus gavo kunigystės šventimus [2, 3].

Sovietiniais metais slaptai tuokė šeimas, krikštijo, vedė katechezes vaikams, slapta lankė kardinolą Vincentą Sladkevičių, arkivyskupą Teofilių Matulionį, kitus vyskupus, buvo surinkęs ištremtų vienuolių nuotraukas, susirašinėjo su pranciškonais visame pasaulyje, aktyviai prisidėjo prie Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčios statybų. Jį šiltu žodžiu prisiminė pranciškonas Leonardas Andriekus OFM (1914–2003).

1940 m., kai sovietiniai komisarai uždarinėjo Kretingos vienuolyną ir naikino vienuolyno biblioteką brolis Mykolas OFM rūpinosi J. Pabrėžos raštų išsaugojimu. Pabrėžos biografas Juozas Povilonis pranciškono brolio Mykolo Tamošiūno OFM žodžius persakė taip: „Su palyda prisistatęs komisaras pareikalavo dviejų ilgų lentų, atrėmė į antro aukšto langą ir vertė tomis lentomis į kiemą knygas.“ Visa tai matė brolis Mykolas su kitu broliuku [4] (Petru Ruškiu?). „Įsidėmėjome, į kurį kraštą krito brangiausios knygos. Buvo pavakarys, sunkvežimis neatvažiavo. Tuomet komisaras įsakė laikinai knygas sukrauti į sandėliuką. Naktį pritaikėme raktą, atrinkome Pabrėžos raštus ir kitas brangesnes knygas, išnešėme ir paslėpėme“ [5].

Mykolas Tamošiūnas OFM išpirko Jurgio Pabrėžos pieštą paveikslą, kurį perdavė Šiaulių muziejui. Stengėsi išsaugoti uždaryto pranciškonų vienuolyno turtą: ką radęs perduodavo Kretingos muziejui.

Susirašinėjo su VU prof. Jurgiu Lebedžiu (laiškai saugomi VU bibliotekoje), kun. Viktoru Gidžiūnu OFM (1912–1984)(korespondencija saugoma Gidžiūno archyve ALKA‘oje, Putname, Connecticute). Brolis Mykolas OFM buvo pagrindinis Viktoro Gidžiūno pagalbininkas renkant medžiagą apie J. A. Pabrėžą Lietuvoje.

Išgelbėtą Kretingos vienuolyno bibliotekos rankraštyno dalį [6], perfotografavo ir siuntė į JAV tėvui Viktorui, taip pat nurašė ir ilgais laiškais atsiuntė mašinraštyje likusią Kretingos pranciškonų gimnazijos direktoriaus kun. Petro Ruškio studiją apie J. A. Pabrėžą [7].

Brolis Mykolas OFM, gyvendamas Kretingoje, Vytauto g., palėpėje aukodavo šv. Mišias. Po jo mirties, po altorėliu artimieji atrado paslėptą dėžę su knygomis, kurias jau Nepriklausomybės metais perdavė atsikūrusiai Kretingos pranciškonų gimnazijai [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. [Jono Mykolo Tamošiūno OFM nuotrauka]. Iš Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos archyvo Mykolo Tamošiūno albumo.
2. TAMOŠIŪNAS, Kazimieras [interviu, užrašė Jolanta Klietkutė]. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2014, lap. 2.
3. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Kazimieras Tamošiūnas – dvasininkijos apsuptyje. Lietuvos aidas, 2012, balandžio 7, p. 5.
4. POVILONIS, Juozas. Vienas iškiliausių žemaičių. Naujasis židinys Nr. 1, 1990, p. 23.
5. SUBAČIUS, Giedrius. Du Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraščiai: Kninga turinti savėj kozonius ir Rekolekcijos dvasiškos. Archivum Lithuanicum 3, 2001, p. 170–171. ISBN3-447-09262-9.
6. SUBAČIUS, Giedrius. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taislius augyminis (1843). Iš PABRĖŽA, Jurgis Ambraziejus. Taislius augyminis I–223. Vilnius, 2009, p. 10.
7. VAIŠVILAITĖ, Irena. Įvadas. Iš GIDŽIŪNAS, Viktoras OFM. Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849). Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1993, p. XVII.

Parengė Jolanta Klietkutė, 2014