Galdikas Jurgis

Sukurta 2015-09-14

Atnaujinta 2018-11-21

Jurgis Galdikas gimė Darbėnų valsčiaus Lazdininkų kaime, ūkininkų Jono ir Liudvikos Galdikų šeimoje. Buvo vyriausias sūnus 5 vaikų šeimoje.

Carinės okupacijos laikotarpiu mokėsi Lazdininkų kaimo pogrindinėje lietuviškoje mokyklėlėje, vėliau – valdinėje Darbėnų pradžios mokykloje bei Palangos progimnazijoje [2].

Baigęs Kauno kunigų seminariją, 1907 m. rugsėjo 9 d. įšventintas kunigu. Papildomai teologijos mokslus studijavo Insbruke (Austrija) ir Liuvene (Belgija). 1909 m. Liuveno universitete kartu su bendraminčiais kunigais įkūrė „Lietuvių jaunuomenės tautiškai mokslišką draugiją „Lietuva Belgijos Louvain‘e“ arba tiesiog „Lietuva“. 1911 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį, metus studijavo teologiją Miunsteryje.

Grįžęs Lietuvon vikaravo Šiauliuose, buvo katalikų blaivybės centro valdybos pirmininkas [2]. Pirmojo pasaulinio karo metu – Šiaulių bažnyčios klebonas, gimnazijos Šiauliuose steigėjas ir jos vadovas. Įkūrė 4 pradžios mokyklas Šiauliuose ir 10 pradžios mokyklų Šiaulių valsčiaus kaimuose. Mieste organizuodavo kultūrinę veiklą.

1916 m. vokiečių okupacinė valdžia, kartu su dalimi kitų Lietuvos kunigų, kunigą Jurgį Galdiką dvejiems metams išvežė į Vokietiją.

1919–1927 m. vadovavo naujai įkurtai Kražių Žiburio gimnazijai. Pradėjo naujų gimnazijos rūmų statybą [3].

1927 m. paskirtas Telšių vyskupijos kanauninku, iki 1930 m. buvo vyskupijos kurijos kancleriu. 1927–1932 m. Telšių kunigų seminarijos dėstytojas, inspektorius.

1931 m. per tris mėnesius kartu su savo broliu, Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanoriu Valentinu Galdiku, Pašvenčių kaime (dabar – Šventoji), šalia Šventosios upės pastatė medinę bažnytėlę, kurią liepos 12 d. Švenčiausios Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės (lot. „Stella Maris“ – Jūrų žvaigždė) vardu pašventino Telšių kunigų seminarijos rektorius Vincentas Borisevičius. Jurgis Galdikas pasirūpino, kad 1931 m. dailininkas Bronislovas Šaliamoras drobėje aliejumi nutapytų koplyčios titulą įprasminantį paveikslą „Švč. Mergelė Marija, Jūrų Žvaigždė“ [4].

1932–1938  m. – Šilalės klebonas. 1938 m. – paskirtas Palangos klebonu, dekanu, čia jis pastatė naują mūrinę kleboniją.

Nuo 1941 m. sausio – Veiviržėnų klebonas, Švėkšnos dekanas. Tuo metu suteiktas prelato titulas.

Antrojo pasaulinio karo metais Veiviržėnuose, nepaisydamas gresiančios mirties bausmės, nuo nacių persekiojimo slapstė žydaitę Frumą Pupsaitę. Po mirties, 2005-aisiais metais, apdovanotas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi [3].

Nuo 1953 m. klebonavo Klaipėdoje, Kristaus Karaliaus bažnyčioje. Nuo 1956 m. — Šilalės bažnyčios altarista.

Mirė 1963 m. birželio 17 d., prelato Rapolo Kuodžio palaidotas Šilalės kapinėse. Laidotuvėse dalyvavo 51 kunigas, pamokslą sakė kunigas, profesorius Petras Puzaras.

2013 m., minint prelato 130-ąsias gimimo metines, ant Šventosios bažnytėlės fasado buvo iškabintos ir pašventintos memorialinės lentos, įamžinusios brolių Jurgio ir Valentino Galdikų atminimą [6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Jurgio Galdiko nuotrauka. Iš Aldonos Marijos Kaunaitės-Lengvinienės šeimos albumo.
2. Galdikas Jurgis. Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1955, t. 6., p. 482–483.
3. Jurgis Galdikas, prelatas, pedagogas, filosofas, mokslų daktaras (1883–1963). Iš Lietuvos šventumo garsas [interaktyvus]. [b.v.], [b.d.][žiūrėta 2015 m. rugsėjo 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://angelorum.lt/lietuvos-dvasininkai-pasaulio-teisuoliai/jurgis-galdikas-prelatas-zymus-zemaitijos-sviesuolis-pedagogas-filosofas-mokslu-daktaras/>.
4. BUDRIŪNAITĖ, Dangirūta. Pasaulio teisuolis Jurgis Galdikas – pirmosios bažnyčios Šventojoje statytojas. Vakarinė Palanga, 2015, balandžio 15–18, p. 8.
5. GRAJAUSKIENĖ, Livija. „Stella Maris“ – žvaigždutė ant Šventosios upės kranto. Palangos tiltas, 2013, balandžio 19, p. 8.
6. Paminėtos prelato gimimo metinės. XXI amžius, 2013, liepos 19.

Parengė Jolanta Klietkutė, 2015