Motiejaus Valančiaus įamžinimas

Motiejaus Valančiaus įamžinimas

Motiejaus Valančiaus vardas nenustojo skambėjęs žmonių lūpose ir po jo mirties. Vyskupo didingi ir Lietuvai ypač svarbūs darbai nuolat primenami, žavimasi iki pat paskutinio atodūsio nepalaužta Motiejaus Valančiaus dvasios jėga. Norint įamžinti vyskupo atminimą, įvairiuose Lietuvos kampeliuose statomi paminklai, minimos sukaktys, mokslininkai nepaliauja tyrinėti šios asmenybės daugiasluoksniškumo ir dvasininko poveikio tuometiniam mūsų tautos gyvenimui.

Pirmoji publikacija apie Motiejaus Valančiaus darbus ir gyvenimą yra vyskupo nekrologas. Jis buvo parašytas 1875 m. J. Račkausko. Tekstas lenkiškas.

Daugiau publikacijų atsirado pradėjus leisti lietuvišką periodinę spaudą. Akcentuotas Motiejaus Valančiaus dorovinis religinis mokymas, švietimo sistema ir kiti dalykai.

Laikui bėgant informacijos surenkama vis gausiau, ji susisteminama, leidžiami kapitaliniai veikalai. Vienas tokių – Grigo Valančiaus JAV 1977–1978 m. išleista dviejų dalių knyga „Žemaičių didysis“ ir „Žemaičių didysis tarp rinktinių“. Autorius akcentuoja Motiejus Valančius asmenybės monumentalumą, pažymi jį buvus Lietuvos gyvenimui svarbesniu, negu žmonės paprastai mano. Taip pat šiose knygose pateikiama pakankamai informacijos apie Žemaitiją.

1992 m. išleista Kretingoje dirbusio habilituoto mokslų daktaro monsinjoro Petro Puzaro knyga „Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla“.

Istorikas Vytautas Merkys, suradęs naujos medžiagos ir panaudojęs kai kurias seniau paskelbtas žinias, 1999 m. išleido monografiją „Motiejus Valančius tarp katalikiško universalumo ir tautiškumo“. Knyga skirta vyskupo 200-osioms gimimo metinėms įprasminti. Veikalo autorius taip pat yra žemaitis patriotas, todėl monografijoje jaučiamas pasigėrėjimas vyskupo universalumu ir atsidavimu Lietuvai.

Motiejui Valančiui pagerbti statomi paminklai. Vienas tokių – 1925 m. skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus sukurtas vyskupo gipsinis biustas, kuris vėliau išlietas iš bronzos. Biustui parinkta vieta Varniuose prie kunigų seminarijos. Šventinės paminklo atidengimo iškilmės vyko 1927 m., praėjus pusei amžiaus nuo vyskupo mirties. Deja, 1951 m. vietiniai komunistai suorganizavo biusto išgabenimą į antrinių žaliavų supirktuvę. Tuometinis punkto direktorius Antanas Norkus nepakluso reikalavimui vyskupo paminklą sunaikinti. Jis biustą saugojo savo namuose. Motiejaus Valančiaus biustas buvo rastas 1988 m., užkastas žemėje šalia Antano Norkaus tėvų namo. Į savo pirminę vietą Varniuose monumentas sugražintas 1990 m.

Visada paminimos Motiejaus Valančiaus gimimo ar mirties metinės. Ypač iškilmingi ir gausūs buvo vyskupo gimimo 200-ųjų metinių minėjimai. Organizuotos mokslinės konferencijos Telšiuose, Varniuose, Klaipėdoje. Ta proga Klaipėdos universiteto klojimo teatras paruošė spektaklį pagal Motiejaus Valančiaus kūrinį „Palangos Juzė“. Vyskupo gimtinėje Nasrėnuose įkurtame memorialiniame muziejuje rengtas tarptautinis klojimo teatro festivalis. Dalyvavo svečiai iš Danijos, Suomijos. Vyko Motiejaus Valančiaus raštų skaitymo konkursas. Jubiliejaus proga vyskupo gimtinėje iškilo naujas jam skirtas paminklas. Lietuvos bažnyčios visuomenė visus metus minėjo Motiejaus Valančiaus 200-ąją gimimo sukaktį.

Žemaitijoje yra įsikūrusi vyskupo Motiejaus Valančiaus draugija. Jos nariai aktyviai renka informaciją apie vyskupą, yra sukūrę filmus apie Motiejaus Valančiaus gyvenimą, bei apie jo iniciatyva statytas ar restauruotas bažnyčias. Spaudoje pakankamai dažnai publikuojami straipsniai apie patį Motiejų Valančių ar apie tam tikrus jo veiklos aspektus.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2004