Lukauskas Rimgaudas

Lukauskas Rimgaudas

Rimgaudas (Juozas) Lukauskas gimė 1933 m. birželio 5 d. Kretingoje.

Mirė 2013 m. liepos 8 d. Vilniuje.

Socialinių mokslų daktaras, daugiakovininkas, lengvosios atletikos treneris, teisėjas.

Šeima gyveno vienkiemyje. Nuo vaikystės mėgo sportuoti. Su trimis broliais kieme buvo įsirengę stadioną.

1952 m. baigė Kretingos gimnaziją. Mokykloje dalyvavo visų šakų varžybose. 1952 m. buvo Klaipėdos srities 800 m bėgimo, šaškių ir greitojo čiuožimo daugiakovės čempionas.

Pirmosiose klasėse fizinį lavinimą dėstė kompozitorius Eduardas Balsys. Po to sportiniam gyvenimui vadovavo Stasys Ruzgaila, dar vėliau – V. Želiaznekienė.

Nuo 1956 m. mokėsi  Kauno kūno kultūros institute (dabar – LSU).

Vėliau studijas trejus metus tęsė Leningrado mokslinio tiriamojo kūno kultūros instituto aspirantūroje, kurią baigė 1964 m.

1967 m. Tartu valstybiniame universitete (Estija) apgynė pedagogikos mokslų disertaciją „Optimalus lengvosios atletikos sporto rungčių suderinimas jaunųjų daugiakovininkų mokyme“ ir įgijo socialinių, edukologijos mokslų daktaro laipsnį. Tai buvo pirmoji disertacija lengvaatlečių treniruočių tema Lietuvoje, o daugiakovininkų treniruočių tema – pirmoji ir Sovietų sąjungoje.

Dėstytojavo: 1964–1980 m. Vilniaus universitete, 1980–1988 m. – Vilniaus valstybiniame politechnikos institute (dabar – VGTU), 1988–1992 m. – Vilniaus dailės akademijoje (iki 1990 m. – VDI). Nuo 1975 m. suteikta docento kvalifikacija.

1957 m. pelnė Lietuvos dešimtkovės vicečempiono titulą. Buvo Lietuvos čempionatų bronzos medalininkas: dešimtkovės (1958 m.), penkiakovės (1956 m.). Lietuvos spartakiados dešimtkovės varžybų 3 vietos laimėtojas (1959 m.), Lietuvos penkiakovės rekordininkas (1960 m.).

Pats dirbo treneriu: 1956–1960 m. Šilutės, 1960–1961 m. Vilniaus sporto mokyklose. Jo auklėtinis Šilutės sporto mokyklos moksleivis V. Kezys 1958 m. tapo pirmuoju Lietuvos uždarų patalpų daugiakovės čempionu. Treniravo Lietuvos čempionus ir rekordininkus V. Polikevičių, D. Urbikienę, J. Furso.

1970–1990 m. buvo vienas aktyviausių Lietuvos ir Sovietų sąjungos varžybų teisėjų. Teisėjavo Sovietų sąjungos mačuose su JAV, VFR, VDR (dabar Vokietija), LLR (Lenkija) ir 1980 m. XXII Maskvos Olimpinėse žaidynėse.

1980–1988 m. – Lietuvos lengvosios atletikos federacijos daugiakovių kompleksinės mokslo grupės vadovas.

1989–1992 m. – Vilniaus miesto lengvosios atletikos visuomeninis vyriausiasis treneris.

1988–1989 m. – lengvaatlečių išvykų į Vengriją, Čekiją, Vokietiją pradininkas.

Mokslinių-metodinių straipsnių, išspausdintų Lietuvos žurnaluose „Sporto mokslas“, „Treneris“, „Lengvoji atletika“, „Bėgimas ir mes“, Sovietų sąjungoje leistuose leidiniuose „Teorija i praktika fizičeskoj kulturi“, „Liogkaja atletika“, Lenkijoje – „Kultura fizyczna“, autorius.

Keleto leidinių rusų kalba, Lengvosios atletikos vadovėlio (1966 m.), knygų „Lengvoji atletika. XX amžius“ (2001 m.) ir „Lengvosios atletikos daugiakovės“ (2012 m.) bendraautorius. 2001 m. išleido knygą „Lietuvos lengvaatlečiai amžių sandūroje“.

2003 m. apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“; 2008 m. – Lietuvos lengvosios atletikos federacijos medaliu „Už nuopelnus lengvosios atletikos sportui Lietuvoje“ ir KKSD Sporto garbės kryžiumi.