Kraštotyra
Kretingos miesto herbai
Kretinga iš viso turėjo keturis herbus. Pirmajame vaizduojama Šventoji Mergelė Marija su kūdikiu Jėzumi ant rankų, antrajame – Šventas Kazimieras, trečiajame – Liūtas, o ketvirtajame – Grifas. Pirmasis herbas minimas dar 1609 metais sausio 23 dienos privilegijoje dėl miesto įkūrimo ir Magdeburgo teisių suteikimo. Privilegijoje rašoma, kad miesto tarėjai ir suolininkai naudoję antspaudą su Marijos atvaizdu. Daugiau Lietuvos heraldikoje nėra herbų su Šventosios Marijos atvaizdu [1].
Pirmasis Kretingos herbas buvo naudojamas neilgai – iki XVII amžiaus vidurio. Beje, jo originalo nėra išlikęs. Dabar mes galime pamatyti tik dailininko rekonstrukciją.
Sunku pasakyti kodėl šis herbas buvo pakeistas kitu, su Švento Kazimiero atvaizdu. Tuo metu Kretingos dvaras priklausė Kazimierui Leonui Sapiegai. Manoma, kad naujasis herbas sietinas su savininko herbu, mat tuo metu didikai savo vardais net miestus pavadindavo.
Herbas su Šventuoju Kazimieru gyvavo labai ilgai, iki miestas XVIII amžiaus pabaigoje prarado Magdeburgo teises. Antspaudas su šiuo herbu yra išlikęs ir saugomas Krokuvoje.
Herbas su liūto atvaizdu atsirado Kretingai atgavus miesto teises. Deja, nežinoma ar šis herbas buvo naudojamas.
Paskutinis herbas – Grifas, simbolizuojantis jėgą, drąsą, išmintį. Manoma, kad grifas paimtas iš Jono Karolio Chodkevičiaus herbo. Paskui jis patobulintas, aprobuotas, sukurtas dailininko Kalinausko [2].
Pradėjus kitiems Lietuvos miestams susigrąžinti pirminius herbus, Kretinga taip pat nutarė savo herbu vėl paskelbti Šventosios Mergelės Marijos su kūdikiu Jėzumi ant rankų herbą miesto ženklu. Toks jis yra iki šiol [1].
Literatūra:
- KANARSKAS, Julius. Senieji simboliai sugrįžta. Švyturys, 1993, birželio 16, p. 3
- KANARSKAS, Julius. Kretingos miesto herbas. Švyturys, 1990, birželio 12, p. 3
Parengė Erika Kazlauskienė, 2004
