Motiejus Valančius

Motiejaus Valančiaus biografija

Didysis XIX a. vidurio lietuvių tautos švietėjas ir kultūros puoselėtojas Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 28 dieną prie Salantų, Nasrėnų kaime, dabartiniame Kretingos rajone.

Būsimasis vyskupas pakrikštytas netoli gimtinės esančioje Kalnalio bažnyčioje. Motiejus Valančius yra baigęs Žemaičių Kalvarijos šešiaklasę mokyklą, po kurios įstojo į Varnių kunigų seminariją, vėliau studijavo Vilniaus vyriausioje seminarijoje.

Dar būdamas studentas išsiskyrė savo išmintimi, darbštumu ir neeiliniais gabumais. Į kunigus įšventintas 1828 m. Vilniaus katedroje. Teko dirbti kapelionu Mozyriaus ir Kražių mokyklose. Šviesi kunigo Motiejaus Valančiaus asmenybė patraukė net bažnyčios vyresnybės dėmesį. 1840 m. jis pradėjo profesoriauti Vilniaus dvasinėje akademijoje, kuri 1842 m. perkelta į Peterburgą. Į jį išvyko ir Motiejus Valančius. Žemaitijon grįžo 1845 m. ir tapo Varnių kunigų seminarijos rektoriumi. Būtent Varniuose jis parašė svarbiausią savo mokslinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“. Knygoje išdėstyta Lietuvos bažnyčios, švietimo ir kultūros istorija. 1849 m. kunigas Motiejus Valančius Neapolyje (Italija) įšventintas į vyskupus. 1850-aisiais jis paskirtas vadovauti Žemaičių vyskupystei. Motiejus Valančius tapo pirmuoju vyskupu kilusiu ne iš bajorijos, o iš valstiečių luomo.

Vyskupas Motiejus Valančius ypatingą dėmesį skyrė švietimui. Jo visose vadovaujamose parapijose buvo įsteigtos mokyklos, kuriose vaikai mokėsi skaityti lietuviškai, studijavo katekizmą. Vyskupas pradėjo kovoti su girtavimu, skelbė blaivybės idėjas ir ragino žmones stoti į blaivybės brolijas. Iš 1860 m. išlikę duomenys liudija, kad Kauno gubernijoje net 84 procentai katalikų tikybos gyventojų buvo blaivininkai.
Motiejus Valančius rašė dvasinio ir religinio turinio knygas, skatino kitus apsišvietusius žmones rašyti gimtąja kalba. Populiariausi vyskupo kūriniai yra „Palangos Juzė“, „Antanas Tretininikas“, „Vaikų knygelė“, „Paaugusių žmonių knygelė“.

Atkakliai vykdomą gimtojo krašto kultūrinimo ir dorinimo darbą nutraukė po 1863 m. sukilimo Lietuvą užgriuvusios represijos, lietuvių kalbos viešumoje vartojimo ir lietuviškos spaudos uždraudimas. Pats Motiejus Valančius su kapitula rusų valdžios įsakymu privalėjo 1864 m. iš Varnių persikelti į Kauną. Jam buvo uždrausta lankytis parapijose. Tačiau rusų valdžios spaudimui nebuvo pasiduota. Motiejus Valančius stojo ginti tautą, katalikų bažnyčią nuo rusinimo, organizavo Tilžėje (Prūsija) lietuviškų leidinių spausdinimą ir slaptą jų platinimą Lietuvoje. Vyskupas įsakė kunigams mokyti vaikus bažnyčiose, taip pat reikalauti, kad vaikai imdami pirmąją Komuniją jau mokėtų skaityti. Tėvai patys lavino vaikus namie arba samdydavo daraktorius. Tokios vargo mokyklėlės buvo labai svarbios lietuvių tautai, padėjo jai atsitiesti ir išlikti.

Vyskupas Motiejus Valančius mirė 1875 m. Kaune. Atgimusi lietuvių tauta nepamiršo savo Didžiojo Žemaičio. Tarpukariu, buvusioje Žemaičių vyskupystės širdyje Varniuose, buvo pastatytas vyskupui Motiejui Valančiui paminklas, jo vardu pavadintos gatvės ir katalikiškųjų organizacijų universitetas. Net komunistiniai okupantai neišdrįso paniekinti šios iškilios asmenybės tautai nuveiktų darbų. Vyskupo gimtoji sodyba paskelbta architektūros ir istorijos paminklu. Dabar joje atidarytas memorialinis muziejus.

Kretingoje veikia Motiejaus Valančiaus vardo viešoji biblioteka.

Literatūra:

1. RUŠKA, Antanas. Stambiausios studijos apie M. Valančių. Klaipėda, 2002, vasario 26, p. 13.
2. PACEVIČIUS, Arvydas. Asmeninė Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus biblioteka. Informacijos mokslai: mokslo darbai, 2002, Nr. 20, p. 106-112.
3. GENZELIS, Bronius. Motiejus Valančius – politikas. Darbai ir dienos: XIX amžiaus akiračiai, 2001, Nr. 28, p. 201-204.
4. ALEKSANDRAVIČIUS, Egidijus. Motiejus Valančius – istorikas. Akiračiai, 2001, Nr. 8, p. 4–5.
5. MARTINKUS, Pranas. Lietuvos pasididžiavimas. Klaipėda, 2001, vasario 28, p. 1–2.
6. IVINSKIS, Antanas. Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui – 200. Kalvotoji Žemaitija, 2001, birželio 28, p. 5.
7. ZABORSKAITĖ, Vanda. Tarp modernėjančios visuomenės galimybių. Metai, 2001, Nr. 2, p. 99–110.
8. ROMANAITĖ, Danutė. Žemaičių Didysis… Žemaičių žemė, 2001, Nr. 1, p. 8–9.
9. MERKYS, Vytautas. Vyskupo Motiejaus Valančiaus kelionės. Mokslas ir gyvenimas, 2001, Nr. 2, p. 4–7.
10. MERKYS, Vytautas. Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. Vilnius: Mintis, 1999.
11. ŠIMKUTĖ-MASKULIŪNIENĖ, Džiuljeta. Tradicinis M. Valančiaus didaktinių apsakymų modelis. Gimtais žodis, 1991, Nr. 4, p. 14–18.
12. KAŠYS, Juozas. Motiejus Valančius – Lietuvos švietėjas. Šiaurės Lietuva, 1991, p. 52–55.
13. JATULIS, Paulius. Motiejus Valančius – idealus vyskupas. Kultūros barai, 1991, Nr. 2, p. 59–62.
14. TONKŪNAS, Juozas. Motiejus Valančius – tautos blaivintojas. Kultūros barai, 1989, Nr. 12, p. 48–51.
15. RAVICKIENĖ, E. Motiejus Valančius – blaivybės skleidėjas. Švyturys, 1989, vasario 21, p. 3.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2004