Motiejus Valančius – politikas

Vargu ar pats Motiejus Valančius būtų save pavadinęs politiku, tačiau jo veikla visiškai patvirtina jį tokiu buvus. Politikas turi turėti savo veiklos tikslą ir numatyti priemones jo įgyvendinimui. Vyskupo Motiejaus Valančiaus tikslas – dirbti savo krašto gerovei. Šis žmogus suformulavo politinio veikimo principus ateities Lietuvos veikėjams.

Atgimstančiai Lietuvai buvo reikalingas moralinis autoritetas. XIX amžiaus viduryje juo galėjo tapti asmuo, turintis tam tikrus administracinius svertus ir visuotinį pripažinimą. Tokias prielaidas sudarė vyskupo pareigybė.

Motiejus Valančius buvo pirmas Lietuvos vyskupas valstiečio vaikas. Jam puikiai pažįstami šio sluoksnio lūkesčiai. Valstiečiams jis buvo ne tik vyskupas, bet ir savas žmogus, juo pasitikėta. Aristokratams jis įtiko vien dėl to, kad buvo vyskupas, o tai savaime kėlė pagarbą ir pasitikėjimą. Motiejus Valančius aplink save subūrė didelį būrį kunigų. Taigi, jis bendravo su visų socialinių sluoksnių atstovai. Be to, vyskupas su kiekviena visuomenės dalimi galėjo susikalbėti jiems priimtina kalba – jis puikiai kalbėjo lietuviškai, todėl nekildavo problemų bendraujanti su valstiečiais, taip pat mokėjo lenkų kalbą, kas buvo nenuginčijamas pliusas bendraujant su dvarininkais. Motiejus Valančius turėjo visas galimybes skleisti savo idėjas plačiai auditorijai ir ją paveikti. Tokiu būdu savo tikslą pasiekti lengviau.

Motiejus Valančius buvo įžvalgus politikas. Jis dažnai stengdavosi įsiteikti Rusijos valdžiai, kad nepastebimas ir nepersekiojimas galėtų veikti lietuvybės labui. Tačiau vyskupas niekada neprarasdavo savo orumo. Rusijos valdžia privalėjo su juo skaitytis. Motiejus Valančius okupantų valdžios nebijojo. Kai atėjo laikas, jis nesvyruodamas įsitraukė į pogrindinę veiklą: 1870 metais įsteigė slaptą knygnešių organizaciją. Vyskupo koordinuojamas Blaivybės sąjūdis, pirmoji Lietuvoje organizacija su minimalia valdžios kontrole. Okupantai negalėjo niekaip prikibti ir uždrausti šio judėjimo, mat vyskupo pareigose buvo numatytas punktas tvarkyti Katalikų bažnyčios reikalus savo diecezijoje. Motiejus Valančius teigė, jog jis vykdo tiesioginį popiežiaus paliepimą stabdyti žmonių dvasinį smukimą. Rusija susidūrė su nemalonia problema: iki tol nebuvo valdžios nekontroliuojamų visuomeninių judėjimų. Be to Blaivybės sąjūdis plėtėsi ir už Žemaitijos ribų. Rusijos vyriausybė labiausiai bijojo, kad šis sąjūdis nepaskatintų visos imperijos žmonių kurti visuomenines organizacijas, juolab, kad Rusijos kai kurie piliečiai svajojo apie savo šalies demokratėjimą.

Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdis galėjo atpratinti valstiečius gerti, dėl ko ženkliai sumažėtų Rusijos iždo įplaukos, o svarbiausiai, blaivią minią okupantams buvo sunkiau valdyti.

Literatūra:

1. RUŠKA, Antanas. Stambiausios studijos apie M. Valančių. Klaipėda, 2002, vasario 26, p. 13.
2. PACEVIČIUS, Arvydas. Asmeninė Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus biblioteka. Informacijos mokslai: mokslo darbai, 2002, Nr. 20, p. 106-112.
3. GENZELIS, Bronius. Motiejus Valančius – politikas. Darbai ir dienos: XIX amžiaus akiračiai, 2001, Nr. 28, p. 201-204.
4. ALEKSANDRAVIČIUS, Egidijus. Motiejus Valančius – istorikas. Akiračiai, 2001, Nr. 8, p. 4–5.
5. MARTINKUS, Pranas. Lietuvos pasididžiavimas. Klaipėda, 2001, vasario 28, p. 1–2.
6. IVINSKIS, Antanas. Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui – 200. Kalvotoji Žemaitija, 2001, birželio 28, p. 5.
7. ZABORSKAITĖ, Vanda. Tarp modernėjančios visuomenės galimybių. Metai, 2001, Nr. 2, p. 99–110.
8. ROMANAITĖ, Danutė. Žemaičių Didysis… Žemaičių žemė, 2001, Nr. 1, p. 8–9.
9. MERKYS, Vytautas. Vyskupo Motiejaus Valančiaus kelionės. Mokslas ir gyvenimas, 2001, Nr. 2, p. 4–7.
10. ŠIMKUTĖ-MASKULIŪNIENĖ, Džiuljeta. Tradicinis M. Valančiaus didaktinių apsakymų modelis. Gimtais žodis, 1991, Nr. 4, p. 14–18.
11. KAŠYS, Juozas. Motiejus Valančius – Lietuvos švietėjas. Šiaurės Lietuva, 1991, p. 52–55.
12. JATULIS, Paulius. Motiejus Valančius – idealus vyskupas. Kultūros barai, 1991, Nr. 2, p. 59–62.
13. TONKŪNAS, Juozas. Motiejus Valančius – tautos blaivintojas. Kultūros barai, 1989, Nr. 12, p. 48–51.
14. RAVICKIENĖ, E. Motiejus Valančius – blaivybės skleidėjas. Švyturys, 1989, vasario 21, p. 3.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2004