Knygos, kurios saugo istoriją: Dariaus Petreikio dovana bibliotekai

Knygos, kurios saugo istoriją: Dariaus Petreikio dovana bibliotekai

Sukurta 2025-03-05

Atnaujinta 2025-03-05

Vieta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

Autorius ASTA KUKTOROVIENĖ

Viskas prasidėjo nuo vienos neįkainojamos knygos, kurią tvarkydamas namo palėpę Šventojoje rado Klaidas Mačernis, – originalaus religinio švietimo Motiejaus Valančiaus veikalo „Prade ir iszsiplietimas kataliku tikieima“ (1864). Supratęs šios knygos vertę, Klaidas Mačernis nusprendė ją padovanoti Kretingos Motiejaus Valančiaus vardo viešajai bibliotekai, kad ji būtų išsaugota ateities kartoms.

Ši istorija netikėtai įgavo plačią reikšmę – ja buvo dalijamasi socialiniuose tinkluose, ją išgarsino televizija ir radijas. Ir biblioteka, ir pats Klaidas net nesitikėjo, kad ši gerumo akcija paskatins kitus žmones – ne tik kretingiškius, bet ir visus Lietuvos gyventojus – prisiminti savo knygų lentynas, peržvelgti jas ir, galbūt, padovanoti bibliotekai knygas, kurios buvo brangios jų artimiesiems ar atrastos panašiu būdu. Taip į biblioteką atkeliavo Motiejaus Valančiaus veikalai, jo leidimu išleistos knygos, ne mažiau bibliotekai svarbi 1869 m. leidimo Biblija ir kt.

Ši gerumo banga toliau sklinda. Vasario 25 dieną Kretingos rajono tarybos narys, istorijos mokytojas Darius Petreikis, atvyko į Kretingos biblioteką, nešinas krepšiu, kupinu vertingų leidinių. Jis apsisprendė papildyti bibliotekos fondus tomis knygomis, kurios jam buvo labai svarbios, tačiau prieinamos tik nedidelei žmonių grupei, t. y. asmeniniam naudojimui. Kadangi D. Petreikis jau buvo išskaitęs ir išanalizavęs šiuos leidinius, nusprendė, kad niekas kitas taip nepasirūpins šiais vertingais istorijos šaltiniais – kai kurie iš jų gyvuoja jau trečiame šimtmetyje – kaip biblioteka.

Tad ir vėl bibliotekos fondus papildė vienas seniausių originalų – 1852 m. išleistas „Senas Auksa Altorius arba surynkimas iwayriun maldun yr giemiun, diewabajmingam katalikuy wysokiunsy atisyejimunsy reykalingu“. Tiesa, maldaknygei reikalinga restauracija, nes jos viršelis suplyšęs, tačiau lapai sveiki ir tekstas gerai įskaitomas. Taip pat joje yra dar keletas lapų iš kito leidinio, kurių turinys leidžia manyti, kad tai irgi buvus maldynėliu, o tarp lapų slėpėsi škaplieriaus detalė. Antrasis padovanotas „Auksa Altorius, senas ir naujas arba didžiausis skarbas diel dusziu Krikszczionu, su pridejmu wisokiu maldu“ yra „jaunesnis“, išleistas 1879 metais Juozapo Zavadzkio spaustuvėje, Vilniuje. Šis leidinys labai gerai išsilaikęs, o tarp puslapių jame rastas 1981 m. rugpjūčio 7 d. sieninio kalendoriaus lapelis ir trys šventi paveikslėliai, kurių viename yra įrašas „Atmintis Pirmųjų Šventų mišių atlaikytų Kunigo Kosto Daukanto Gadūnava Bažnyčioje 1925 m. birželio mėn. …. d.“. Šį leidinį Darius Petreikis įsigijo Rietavo turguje. Tarp dovanotųjų yra ir maldų knyga be pirmojo puslapio – „Giesmės per szventus Adventus“. Jos metų nustatyti kol kas nepavyko, bet iš įrašo paskutiniame lape „O. S…. (pavardė neįkaitoma) Jurbarkas“ galima spręsti, jog kažkuriuo metu ji priklausė Jurbarke gyvenusiai moteriai.

Dar vienas unikalus leidinys – vokiečių kalba, 1935 m. Štutgarte išleistas „Die Bibel oder die ganze Heilige Schrift des Alten und Neuen Testaments“.

Padovanotame Dariaus Petreikio rinkinyje dar yra: „D.L.K Vytauto didž. 500 m. jo mirties sukaktuvėms paminėti Albumėlis 1930–1940 m.“, „Kalendorius“ (1942 m.), iš atskirų žurnalų surištas „Ūkininko knyginėlis“ (1928 m.), A. Merkelio „Jaunoji Lietuva“ (1932 m.), „Knygnešys: 1864–1904 (I dalis), išleistas 1926 m. Kaune, žurnalai „Karys“ ir atskiri jo lapai bei „Trimitas“, pirmasis laikraščio „Varpas“ (1889, sausis) faksimilinis atspaudas, skirtas žurnalo 100-osioms metinėms ir V. Kudirkos 130-osioms gimimo metinėms, atspaustas 1988 m., tačiau atrodantis lyg originalas. Prie visų leidinių rastas atvirukas „Wilno. Trzy krzyże“ [be metų]. Atviruke nufotografuoti kryžiai yra aptverti spygliuota viela, ir tai leidžia manyti, kad jie fotografuoti pokario metais, iki 1950-ųjų.

Darius Petreikis, perduodamas šiuos leidinius, sakė, kad niekas kitas labiau nepasirūpins šiais istoriniais leidiniais negu biblioteka, ir prašė, kad jie, ypač „Senas Auksa Altorius“, atsiradus galimybei, būtų restauruotas, bent jau sutvarkytas jo viršelis.

Šie leidiniai yra vertingi ne tik Kretingos bibliotekai, bet ir visai mūsų kultūrai bei istorijai. Jie saugo tekstus ir atsiminimus, kurie suformavo mūsų tautos tapatumą. Kiekviena knyga pasakoja unikalią istoriją, kurią būtina išsaugoti ateičiai.

Dovanodami istorinio laikotarpio knygas bibliotekai, žmonės ne tik išsaugo vertingus istorinius šaltinius, bet ir prisideda prie mūsų kultūrinio paveldo puoselėjimo. Su šiais leidiniais galės susipažinti visi, besidomintys senąja literatūra, istorija, krikščionybe bei mūsų tautos dvasiniu ir kultūriniu palikimu – studijuoti šiuos leidinius, iš jų semtis žinių. Todėl šios knygos bus gyvos ir reikšmingos ilgus metus.

Tegu šis dosnumo gestas skatina ir kitus prisiminti, jog knygos turi galią išsaugoti istoriją ateities kartoms.