+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius gruodžio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01
020304050607
08
091011121314
15
1617181920
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
Visi renginiai

Paroda Simonui Daukantui

Parodos data 2018-10-25 – 2018-11-23

Adresas Vilniaus g. 8, Kretinga

Parodos vieta Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešoji biblioteka, Abonementas

Aprašymas

Dokumentų paroda, skirta istoriko, švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo Simono Daukanto 225-osioms gimimo metinėms.

Simono Daukanto biografija

Simonas Daukantas gimė 1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dabartiniame Skuodo rajone. Mirė 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, čia ir palaidotas.

Nėra tiksliai žinoma kada Simonas Daukantas pradėjo mokytis, tačiau išlikę duomenys liudija, kad 1808 m. jis jau lankė dviklasės Kretingos mokyklos antrąją klasę. Mokslus tęsė Kalvarijos mokykloje, o 1814 m. Simonas Daukantas pradėjo studijuoti Vilniuje. Pradžioje jis įstojo į Vilniaus gimnazijos penktą klasę, o po to – į universitetą, į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. 1818 m. studijuoti perėjo į Moralės ir politikos mokslų fakultetą. Universitete pradėjęs filologijos studijas Simonas Daukantas vėliau visą savo dėmesį nukreipė į Lietuvos istorijos bei teisės pažinimą. 1825 m. jis gavo teisės magistro diplomą.

Po studijų, 1826–1834 m. dirbo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje. 1835 m. išvyko į Sankt Peterburgą, pradėjo dirbti Senato I administracijos departamente. Jam buvo leista tyrinėti šiame mieste saugomą Lietuvos metriką. Į Žemaitiją visam Simonas Daukantas grįžo 1850 m., kai visai pašlijo sveikata. Apsigyveno Varniuose pas vyskupą Motiejų Valančių ir tikėjosi kartu dirbti kultūrinį darbą. Dėl per didelio charakterių ir temperamento skirtumų, jiems nepavyko ilgai kartu gyventi ir dirbti.

1855 m. Simonas Daukantas persikraustė į Latviją. Po ketverių metų jis grįžo atgal į Lietuvą, gyveno pas gimines, pažįstamus kunigus.

Kūrybinis palikimas

Simonas Daukantas pirmiausia yra žinomas kaip istorikas. Jis parašė keturis istorijos veikalus: „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ (1833), „Istorija žemaitiška“(apie 1836–1838), „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“(1845), „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“(1850). Jis pirmasis parašė šalies istoriją gimtąja kalba ir taip įgyvendino daugelio lietuvių inteligentų svajonę. Savo istorinius darbus skyrė liaudžiai. Pagrindinė jo istorinių veikalų tema – žmogaus ir tautos laisvė [1,2,3].

Simonas Daukantas pats rinko liaudies žodžio paminklus, taip pat ieškojo ir talkininkų (žinoma, kad jam talkino apie 50 žmonių). 1835 m. sudarė ir išleido pirmąjį  lietuviškų pasakų rinkinį „Pasakos masių“. Rinko dainas. Peterburge išleido jų rinkinį „Dainės žemaičių“(1846). Yra surinkęs daug smulkiosios tautosakos pavyzdžių.

Simonas Daukantas vertė antikinius veikalus. Jo išversta Kornelijaus Nepoto knyga „Gyvatas didžiųjų karvaidų senovės“, Justino „Istorija“. Taip pat jis paruošė Vokiečių rašytojo Joachimo Heinricho Campe‘s apysakų vertimus [1,3]. 1847–1854 m. parengė septynias verstas ūkio patarimų knygeles apie pievininkystę, sodininkystę, bitininkystę, miškininkystę, tabako, apynių auginimą, priešgaisrinę apsaugą [5].

Simonas Daukantas tobulino, analizavo lietuvių kalbą, rašė kalbinius darbus, žodynus. Lietuviškai mokyklai jis kūrė vadovėlius [3].

Visi šio istoriko, etnografo, kalbininko ir švietėjo rašto darbai pasižymi novatoriškumu, juose atsispindi autoriaus dvasios energija ir betarpiškas emocinis reagavimas į aplinką [4].

Asmeninė Simono Daukanto biblioteka saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje Vilniuje [5].

Šaltiniai byloja, kad S. Daukantas buvęs artimas kraštiečio kunigo, pranciškono, gydytojo, botaniko, švietėjo J. Pabrėžos bičiulis. S. Daukantas su J. Pabrėža susipažino apie 1834 m., kada buvo atvykęs iš Rygos į Žemaitiją. Manoma, kad tais metais S. Daukantas Kretingos pranciškonų vienuolyne susitiko su J. Pabrėža norėdamas perduoti savo veikalo „Istorija žemaitiška“ rankraštį. J. Pabrėža norėjo sukurti savas bendrinės rašomosios žemaičių kalbos normas ir jas įdiegti, todėl siekė, kad S. Daukanto „Istorija žemaitiška“ būtų perrašyta ir išspausdina sava rašyba. Kad S. Daukantas draugiškus santykius palaikė iki pat J. Pabrėžos mirties, liudija publikuoti J. Pabrėžos laiškai S. Daukantui [7].

Daukanto atminimui įamžinti jo vardu Kretingoje pavadinta mokykla [8].

Bibliografija:

  1. Lietuvių literatūros istorija: XIX amžius. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, (Vilspa), 2001, p. 637-653. ISBN 9986-513-69-3.
  2. BERENGS, Vytautas. S. Daukanto ir J. Jaroszewicziaus istorinės Lietuvos samprata. Iš Kultūros barai, 1993, Nr.7, p.57-62.
  3. PIVORAS, Saulius. Vargo pelė. Metai, 1993, Nr. 10, p. 75-87.
  4. BONČKUTĖ, Roma. „…Ne dėl mokytų vyrų ir galvočių, bet dėl tų motinų rašiau…“. Metai, 1993, Nr. 10, p. 88-92.
  5. MERKYS, Vytautas. Daukantas Simonas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 529-530. ISBN 5-420-01522-6.
  6. Simonas Daukantas [interaktyvus]. Iš Vikipedija:Laisvoji enciklopedija. [b.v.]: [b.l.],  [b.m.]. Atnaujinta 2008 m. spalio 23 d. [žiūrėta 2008 m. lapkričio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Simonas_Daukantas>.
  7. SUBAČIUS, Giedrius. S. Daukantas – J. A. Pabrėžos bičiulis. Literatūra ir menas. 1993, spalio 30, p. 4.
  8. Mano mokykla [interaktyvus]. Iš Kretingos Simono Daukanto vidurinė mokykla. Kretinga: Kretingos Simono Daukanto vidurinė mokykla, 2008 [žiūrėta 2009 m. sausio 6 d.]. Prieiga per internetą <http://www.sdaukantas.kretinga.lm.lt/new/index.php>.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005; redagavo Lina Buikienė, 2009

Šaltinis Kretingos personalijų žinynas

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai