Andriejaitis Pranas Rimas

Andriejaitis Pranas Rimas

Pranas Rimas Andriejaitis gimė 1942 m. gegužės 2 d. Šiaulių rajono Gruzdžių valsčiaus Laumakių kaime.

Visuomenininkas, Motiejaus Valančiaus draugijos Kretingoje įkūrėjas

Tėvas dirbo eiguliu, mama buvo namų šeimininkė. 1946 m. šeima persikėlė gyventi į Akmenės rajono Klykolių kaimą.

1949 m. pradėjo lankyti Klykolių septynmetę mokyklą. Nuo septintos klasės mokslus tęsė N. Akmenės vidurinėje mokykloje, baigė 9 klases. 1959 m. įstojo į Belvederio (Jurbarko r.) pienininkystės technikumą mokytis techniko-mechaniko specialybės. 1962 m. buvo pakviestas į sovietinę kariuomenę – tarnavo Latvijoje tankistu. Mokslus tęsė nuo 1966 m. Priešdiplominei praktikai buvo paskirtas į Kretingos pieninę.

1967 m. vedė Birutę Navogreckaitę. Šeima apsigyveno Kretingoje. Susilaukė trijų vaikų.

1974 m. neakivaizdiniu būdu baigė Alytaus šaldymo technikos technikumą. Kretingos sviesto gamykloje dirbo inžinieriumi mechaniku.

1990–1997 m. – Kretingos žvėrininkystės ūkio šaldymo technikos mechanikas, tiekėjas.

Jau būdamas pensininku, nuo 2002 m., dirbo „Švyturio“ laikraščio redakcijoje spaudos platintoju.

Gilinosi į Motiejaus Valančiaus darbus ir kūrybą.

Nuo 1994 m., pakviestas Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejaus direktoriaus A. Čėsnos, talkino įvairiose muziejaus veiklose, pvz., vyskupo M. Valančiaus giminės susitikimų organizavimas, vyskupo M. Valančiaus jubiliejinių gimtadienių minėjimų rengimas. 2010–2013 m. ir 2015–2017 m. buvo muziejaus tarybos narys.

1995 m. P. Andriejaičio sumanymu ir iniciatyva įkurta Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugija. Išrinktas jos pirmuoju pirmininku ir vadovavo iki 1998 m. Nuo 1999 iki 2016 m. buvo renkamas draugijos pirmininko pavaduotoju. Aktyviai dalyvavo visose draugijos veiklose: nuo 1995 m. iki 2016 m. draugijos organizuojamose moksleivių M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventėse, 1995 m. sodinant vyskupo M. Valančiaus ąžuolyną, 1996–2011 m. M. Valančiaus gimtinės muziejaus sodyboje steigiant skulptūrų parkelį.

2002 m. draugijos rūpesčiu buvo įsteigta vyskupo Motiejaus Valančiaus vardo premija. P. Andriejaičio atkaklumo ir užsispyrimo dėka buvo surasti mecenatai, kurie skyrė lėšų iniciatyvai įgyvendinti. Šia premija už dvasinę veiklą, tęsiant vyskupo M. Valančiaus darbus, buvo apdovanotas Telšių vyskupas Antanas Vaičius ir akademikas Vytautas Merkys – už biografinę studiją „Motiejus Valančiaus: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo“. 2002 m. draugija įteikė literatūrinę premiją kraštietei poetei Marijai Meilei Kudarauskaitei, bei išleido jos poezijos knygą „Mitra ir plunksna“.

Skleisdamas ir populiarindamas vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos veiklą, o taip pat ir M. Valančiaus nuopelnus Lietuvai, skelbė savo straipsnius „Švyturio“ laikraštyje: „Nauji eksponatai Valančiaus muziejui“ (2001), „Videofilmus apie M. Valančių kuriantys kretingiškiai Kelmėje aptiko vyskupo žiedą“ (2001), „Bažnyčios – amžini paminklai Vyskupui“ (2001), „Pagerbtas vyskupo M. Valančiaus atminimas“ (2006), „Vyskupas Motiejus Valančius ir Lietuva“ (2011), „Vyskupo Motiejaus Valančiaus kariai“ (2013) ir kt.

P.Andriejaičiui į draugijos veiklą pavyko įtraukti daug garbingų žmonių, rėmėjų.

Su bendražygiu kretingiškiu fotokorespondentu Jonu Šimkumi tapo Žemaitijos krašto istorijos metraštininkais. Operatoriaus darbą atlikęs J. Šimkus, o prodiuserio – P. Andriejaitis, sukūrė penkis videofilmus.

2001 m. sukurti du videofilmai – „Bažnyčios – amžini paminklai vyskupui Motiejui Valančiui“ ir „Vyskupas Motiejus Valančius“. Kurdami pirmąjį filmą jie keliavo po Lietuvą, Latviją, užfiksavo 20 medinių Vyskupo pašventintų bažnyčių ir jų fragmentų, taip papildydami ir Kretingos muziejaus archyvus.

2002 m., minint 59-ąsias Ablingos kaimo tragedijos ir 30-ąsias ant Žvaginių piliakalnio pastatyto ąžuolo skulptūrų memorialinio ansamblio metines, susuktoje juostoje „Gyvieji to negali pamiršti“ nufilmuoti ir Kretingos krašto medžio meistrai – broliai Lukauskai, A. Puškorius, A. Viluckis.

2009 m. pirmąsyk pademonstruotame videofilme „Petrui Kalendai 100 metų“ pristatomas šviesaus atminimo Klaipėdos krašto tautodailininkas Vytautas Majoras, M. Valančiaus gimtinėje per giminių susitikimą kalbantis apie blaivybę, apie salantiškį tautodailininką Petrą Kalendą.

Dokumentinė apybraiža „Šeštasis Telšių vyskupas“ leidžia geriau pažinti vyskupo Antano Vaičiaus asmenybę ir nuveiktus darbus.

2009 m. P. Andriejaitis surengė lietuvišką Meilės dienos šventę, į kurią buvo kviečiamos visos Kretingos rajono gyventojos, turinčios meilės deivės Mildos vardą. Mildinių organizatorius Kretingos rajone užregistravo daugiau negu pusę šimto Mildų.

2012 m. kartu su Kretingos rajono pedagogų švietimo centru Kretingoje surengė Lietuvos kryžiažodžių sprendimo turnyrą. 2016 m. protų mūšyje „Mąstyk – nugalėk“ įvertintas Kretingos r. savivaldybės padėka.

Iki 2016 m. aktyviai dalyvavo ir Kretingos rajono visuomeninėje veikloje: vadovavo Kretingos rajono šachmatų-šaškių klubui, organizavo varžybas, treniravo moksleivius. Yra Tarptautinės šachmatų federacijos narys.

Dalyvavo Žemaičių kultūros draugijos veikloje, buvo Kretingos skyriaus pirmininkas.

2021 m. apdovanotas Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu.