+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius gruodžio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01
020304050607
08
091011121314
15
1617181920
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
Visi renginiai

Sukurta 2012-10-30

Atnaujinta 2018-11-15

Andriekus Kazimieras

Kazimieras Andriekus(tėvas Leonardas Andriekus OFM) [5]

(TĖVAS LEONARDAS ANDRIEKUS OFM)

Gimė 1914 metais liepos 15 dieną Barstyčiuose, Mažeikių apskrityje.

Mirė 2003 metais gegužės 19 dieną JAV. Palaidotas Niujorke, Bruklino kapinėse.

Kunigas, pranciškonas, poetas, eseistas, redaktorius, meno kolekcininkas, bažnytinės teisės daktaras (1945 m.).

Mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje, 1933 m. pradėjo mokslus Kretingos pranciškonų gimnazijoje. 1934 m. įstojo į vienuolių pranciškonų ordiną Kretingoje, kur gavo Leonardo vardą. Amžinuosius įžadus davė 1938 m. rugsėjo 26 d. [1]. Buvo išvykęs į Austriją studijuoti teologijos. Karui prasidėjus, mokslus tęsė Jugoslavijoje, Italijoje. 1940 m. Milane įšventintas kunigu. 1941-1945 m. Romoje, Šv. Antano universitete, studijavo bažnyčios teisę ir gavo teologijos daktaro laipsnį [2]. Pusmetį buvo lietuvių tremtinių kapelionu Regijo Emilija stovykloje Italijoje, 1945 m. Italijoje leisto „Lietuvos balso“ redakcijos narys [1].

1946 m. išvyko į JAV ir savo gyvenimą susiejo su vienuolių pranciškonų veikla. 1948–1952 m. dirbo „Šv. Pranciškaus varpelio“ redaktoriumi. 1969-1970 m. buvo pranciškonų provincijolas, o nuo 1964 iki 1969 m. – pranciškonų berniukų gimnazijos rektorius [2], 1970-1973 m. ir 1980-1988 m. – Bruklino vienuolyno gvardijonas [3, 4].

Daug jėgų ir laiko skyrė lietuvių literatūrai, kultūrai. Palaikė pakankamai glaudžius ryšius su Lietuvos išeivijos poetais – Aisčiu, Bernardu Brazdžioniu, Alfonsu Nyka-Niliūnu ir kt., dailininkais – V. Vizgirda, T. Valiumi, V. K. Jonynu, P. Augiumi, V. Ignu ir kt. [1, 7]. Nuo 1970 m. dešimt metų Leonardas Andriekus buvo lietuvių išeivijos rašytojų draugijos pirmininku, vėliau – valdybos bei įvairių komisijų nariu. Rūpinosi literatūros premijomis, jų finansais ir įteikimo iškilmėmis, naujų narių priėmimu ir kt. Priklausė išeivijos rašytojų PEN klubui, buvo ilgametis kitataučių Poezijos draugijos (Society of Poetry) narys [1]. Nuo 1980 iki 1991 m. redagavo žurnalą „Aidai“, tuo pat metu buvo paskirtas Bruklino Adomo Galdiko dailės galerijos direktoriumi. Tik dvasininko dėka daug šio dailininko paveikslų grįžo į Lietuvą. Pats Leonardas Andriekus sukaupė didelę pasaulio meno kolekciją – japonų XVIII-XIX a. spalvoti medžio raižiniai bei kaligrafija, samurajų kardai ir apdarai, senoviniai islamo maldos kilimėliai, autentiškos Afrikos tautų apeigų kaukės, senosios lietuvių tautos dailės drožiniai [5]. Vilniaus universitetui padovanojo savo meno knygų rinkinį – apie 400 tomų, Kretingos vienuolynui – surinktą meno kolekciją [1, 2, 3]. Kai jo pastangomis 1992 m. „Aidai“ buvo sujungti su Vilniuje leidžiamu religijos ir kultūros žurnalu „Naujasis židinys“, jam buvo suteiktas naujojo žurnalo garbės redaktoriaus titulas [1].

JAV išleido nemažai savo eilėraščių rinkinių: „Atviros marios” (1955), „Saulė kryžiuose” (1960), „Naktigonė” (1963), „Po Dievo anspaudais” (1969), „Už vasaros vartų” (1976), „Atmink mane“, „Rūpintojėli” (1985), „Balsai iš anapus” (1988) „Pasilikau tik dangų mėlyną” (1991) [7]. Du poezijos rinkiniai išleisti anglų kalba: „Amens in Amber” (1968), „Eternal Dream” (1980) [8]. Poezija išversta į flamandų, latvių, vokiečių kalbas [1].

Eilėraščiuose kalbama XX a. žmogaus lūpomis [9], ryški religinė tematika, lietuvių istorijos motyvai. Būdingi gilūs apmąstymai apie Dievą, žmogų ir Lietuvą. Kūrėjo poezijos pasaulis skaidrus, šviesus, retai lyrinis subjektas kenčia ir rūstauja [1, 6].

Periodikoje (ypač „Aiduose“) paskelbė daug straipsnių kultūros, dailės, literatūros, religijos ir kt. kl ausimais, recenzijų. Yra vienas iš monografjos „Adomas Galdikas“ (1975) autorių. Parašė „Adomo Galdiko dailės galerija“ (1989), ir „Aidų“ 40 metų kelionė per tremtį“ (1990). Parengė maldyną pranciškonams „Oremus“ (1995), suredagavo pranciškonų „Metraštį“ (1949) ir kt. [1].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Leonardas Andriekus. Tarp knygų, 2005, nr. 3, p. 25-32.
  2. JONAUSKAS, Stasys. Mūsų dvasios šviesa – Leonardas Andriekus. Klaipėda, 1994, liepos 15.
  3. BENIUŠIENĖ, Irena. Tėvui Leonardui jaučia neišreikštos meilės skolą. Pajūrio naujienos, 2005, sausio 14, priedas „Smiltys“, p. 2.
  4. KUČINSKAITĖ, Elvyra. Brolis Benediktas Jurčys OFM: Užsidegę skelbimo įkarščiu. Iš Bernardinai.lt [interaktyvus]. Vilnius, 2004 12 07 [žiūrėta 2005 m. rugsėjo 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/index.php?1273631374>.
  5. BOČIULYTĖ, Rita. Kviečia pranciškono poeto ir meno kolekcionieriaus paroda. Klaipėda, 2005, sausio 7, p. 20.
  6. GEDA, Sigitas. Pranciškonai, poezija ir paveikslai. Šiaurės Atėnai, 1993, gruodžio 10, p. 3.
  7. KARČIAUSKAS, Mykolas. Panašus į mistišką žemaičių žemę. Diena, 1994, liepos 15.
  8. ČIOČYTĖ, Dalia. Andriekus Leonardas, OFM. Iš Lietuvių literatūros enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius: Informacinės visuomenės plėtros komitetas; Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, [2001] [žiūrėta 2005 m. spalio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lle.llti.lt/search3.htm>.
  9. PELECKIS, Leonas. Mano turtas – dangus mėlynas ir sugraudinta širdis. Lietuvos aidas, 1994, gruodžio 9.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005; Lina Buikienė, 2009

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai