Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2024-10-09
Atnaujinta 2024-10-09
Borumas Augustinas (Augustas)
Borumas Augustinas (Augustas). Portretas, tapytas 1950 m. rugpjūčio 15 d. sūnaus Adolfo Borumo. Fotoreprodukcija, daryta 1969 m. Kretingos rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato fotoateljė [1]
Augustinas (Augustas) Borumas gimė 1882 m. Kretingoje.
Mirė 1948 m. vasario 28 d.
Kalvis, liaudies menininkas.
Augustino (Augusto) tėvas – iš Karaliaučiaus krašto kilęs Danielius Borumas. 1882 m. įsikūrė Kretingoje, Kęstučio gatvėje. Karaliaučiaus krašte baigęs kalvystės mokslus, buvo savo amato profesionalas. Dirbdamas Klaipėdos apylinkių dvaruose susipažino su ten ekonome dirbusia savo būsima žmona Berta Zubovaite, kilusia nuo Kretingalės. Kęstučio g. išsipirko gabalą dvaro žemės kalvei, gyvenamiesiems ir ūkio pastatams. D. Borumas pats pasistatė namą, dirbtuves, tvartą, gyveno ūkiškai, laikė karvę. Kalvystės paslaugas teikė miestelėnams, apylinkės ūkininkams, šalia įsikūrusiai Rusijos imperijos sienos sargybos Gargždų brigados Kretingos įgulai. Didžiausia kalvė Kretingoje visą laiką išliko tokia, kokia buvo statyta XIX a. pab.
Su žmona Berta užaugino šešis vaikus: sūnus Albertą, Augustą, Vincą ir dukteris Marijoną, Grėtę ir Anę.
Augustas kalvystės mokėsi iš tėvo. Tarnavo kariuomenėje Vokietijoje, ten dar labiau įgudo segti arklius, apkalti ratus ir pan. Grįžo su vokišku kalvio diplomu, tapo garsiu Kretingos tarpukario kalviu.
Hitlerininkams užgrobus Klaipėdos kraštą, 1939 m. pradėjo gaminti plūgus pardavimui.
Nemažai A. Borumo darbų saugoma Kretingos muziejuje. Antrojo Pasaulinio karo metais didelė kalvės įrengimų dalis išvežta į Šašaičių kaimą. Kalvė veikė iki XX a. 7 deš., vėliau buvo naudojama kaip ūkinis pastatas. 1971 m. pastatas su jame esančia įranga paskelbtas kultūros paminklu, 1974 m. įrašytas į rajono saugotinų kultūros paveldo paminklų sąrašą.
A.Borumas buvo vedęs Drungilaitę iš Aukštakalnių. Praėjus mėnesiui po santuokos, užėjo rusų valdžia ir jis, kaip tarnavęs vokiečių kariuomenėje, buvo ištremtas į Sibirą. Žmona išvyko kartu. Tremtyje gimė duktė Elena, po metų – sūnus Albertas. Gimdydama sūnų žmona mirė. Augustinas liko su dviem kūdikiais, kuriuos prižiūrėti padėjo sena rusė, tačiau vaikai neišgyveno. Į nepriklausomą Lietuvą sugrįžo vienas.
Apie 1920 m. vedė našlę Marijoną Lubienę (Pjaulokaitę), susilaukė sūnų Adolfo ir Felikso bei dukters Elenos.
Kretingos muziejuje saugoma sūnaus Adolfo piešto tėvo portreto kopija.
Duktė Elena, visą gyvenimą gyvenusi tėvų name Kretingoje, visomis išgalėmis stengėsi išsaugoti kalvę ir tėvų atminimą.
Sūnaus Felikso palikuonys Cyrus, Nate ir Valdas, gyvenantys Australijoje, groja lietuvių liaudies muziką, protėvių garbei savo grupę pavadino „Kalvelis“ ir YouTube kanalo atvarte patalpino Kretingos Borumų kalvės nuotrauką.
Literatūra ir šaltiniai
- Kalvio Augustino Borumo (1882–1948) portretas. Iš LIMIS [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.limis.lt/valuables/e/805661/71455274?searchId=13227300>.
- KLIETKUTĖ, Jolanta. Kretingos Borumų giminės pėdsakai, nuvedę iki Australijos. Pajūrio naujienos, 2022, liepos 15, priedas „Mūsų žmonės“, p. 10.
- STRAVINSKAS, Antanas. Kalvystė ir prekyba geležies dirbiniais Žemaitijoje. Iš Lietuvos kalvystė [straipsnių rinkinys]. Vilnius: Gelspa, 2004, p. 186. ISBN 9955-539-24-0.