Bunkus Antanas

Bunkus Antanas

Antanas Bunkus gimė 1923 m. balandžio 1 d. Mažeikių apskrityje, Židikuose

Mirė 2018 m. liepos 5 d. Grūšlaukėje.

Kunigas jubiliatas, Grūšlaukės parapijos bažnyčios statytojas.

Šeimoje augo šeši vaikai: dvi seserys ir keturi broliai. Tėvas Tadas taisydavo batus, motina Monika dirbo dvarininko Vaitkevičiaus laukuose. Savos žemės neturėjo. 1935–1939 m. mokėsi Židikų pradžios mokykloje, tarnavo pas ūkininkus, nuo 8 metų ganė bandas. 1939–1943 m. mokslus tęsė Mažeikių gimnazijoje.

1943 m. priimtas į Telšių kunigų seminariją, joje studijavo iki 1946 m. Po Telšių kunigų seminarijos uždarymo, toliau tęsė kunigystės studijas Kauno kunigų seminarijoje, kurią baigė 1949 m. Į kunigus A. Bunkų 1949 m. balandžio 2 d. Panevėžio katedroje įšventino vienintelis likęs sovietinės okupacinės valdžios neareštuotas vyskupas Kazimieras Paltarokas.

Pastoracinį darbą atliko Telšių vyskupijoje:

• 1949–1950 – Švėkšnos vikaras;
• 1950–1951 – Kaltinėnų vikaras;
• 1951 – Rubikų klebonas;
• 1951–1952 – Raudėnų klebonas;
• 1952–1954 – Kantaučių ir Žlibinų klebonas;
• 1954–1957 – Žemalės klebonas.

1957 m. iškelta baudžiamoji byla dėl antisovietinių veiksmų, buvo areštuotas, kalintas Lukiškių kalėjime. Nuteistas 8 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Kalintas Zubovo-Poliansko rajone. Dirbo baldų fabrike, lentpjūvėje, prižiūrėjo daržus. Buvo sunkiai susirgęs, du mėnesius gulėjo ligoninėje. Lageryje buvo ir sielovadininkas. Išbuvo lageryje nuo 1957 iki 1965 m. Į laisvę išleistas už gerą darbą, normų viršijimą.

Dirbo įvairiose Lietuvos bažnyčiose:

• 1962–1963 – Žarėnų–Latvelių klebonas;
• 1965–1967 – Šakynos klebonas;
• 1967–1971 – Endriejavo klebonas;
• 1971–1981 – Grūšlaukės ir Kalnalio klebonas;
• 2016–iki mirties – Grūšlaukės parapijos rezidentas.

Grūšlaukės parapija įkurta 1923 metais. 1945 m. sudegė architektūriškai vertinga kryžminio plano medinė Grūšlaukės bažnyčia, kurią iki 1995 m. atstojo laikinas barakas. A. Bunkus, raginamas ir remiamas Telšių vyskupo Antano Vaičiaus, jau būdamas pensinio amžiaus, ryžosi statyti naują bažnyčią. Jos projektinį planą padėjo parengti ir konsultavo šioje srityje didžiulę patirtį sukaupęs Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčios pagrindinis statytojas, buvęs sovietinių lagerių politinis kalinys, monsinjoras Bronislovas Burneikis. Grūšlaukės bažnyčios statybai panaudota ir kunigo jubiliato Adomo Almino palikimo dalis, šiai intencijai perduota saugoti Telšių vyskupui Antanui Vaičiui.

1990 m. statyba pradėta, talkinant vietos valdžiai, parapijiečiams. 1998 m. iškilo bažnyčios bokštas. Grūšlaukės bažnyčios architektas – klaipėdietis Saulius Stripinis, vitražų autorius – vilnietis Vytautas Švarlys. Vitražuose dominuoja monumentalus simbolizmas, darniai dera katalikiška ir tautinė tematikos. 1999 m. gegužės 16 d., per Šv. Jono Nepomuko atlaidus, Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino baigiamą statyti mūrinę bažnyčią. Jos rūsyje įrengta kripta parapijos kunigams laidoti. Bažnyčioje – trys altoriai, du šoniniai perkelti iš ankstesnės bažnyčios. Klebono dėka bažnyčia išpuošta menininkų paveikslais. Prie altoriaus iš abiejų pusių pastatyti Kumpikų kaimo skulptoriaus Vytauto Vaičekausko du angelai sargai. Į bokštą įkeltas senasis per gaisrą nenukentėjęs varpas. Klebono rūpesčiu senojoje bažnyčioje įrengta šarvojimo salė mirusiems parapijiečiams. 2000 m. gegužės 21 d. Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko parapijos naujai pastatytoji bažnyčia atlaidų metu iškilmingai konsekruota vyskupo Antano Vaičiaus. Tai pirmoji Telšių vyskupijoje po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo pastatyta bažnyčia. Jos šventoriuje pastatytas kryžius-paminklas žuvusiems Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanams grūšlaukiškiams atminti.

Sulaukusį 90-mečio, kaip vyriausią kleboną Lietuvoje, dar vykdantį savo pareigas, A. Bunkų pagerbė ir už ilgametę tarnystę dėkojo Grūšlaukės bažnyčioje neeilines šv. Mišias aukojęs Telšių vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas, dalyvavo kiti Bažnyčios atstovai, Kretingos rajono vadovai, parapijos, bendruomenės nariai.

Antano Bunkaus tarnystė Grūšlaukės parapijoje truko 37 metus. Tai paskutinė jo kunigystės vieta. Palaidotas Grūšlaukės bažnyčios šventoriuje. Elynos Einaitės-Liaučienės rūpesčiu pastatytas paminklas.