Burba Augustinas Virgilijus

Burba Augustinas Virgilijus

Augustinas Virgilijus Burba (dešinėje) su žmona keramike Ona Giedre Masiulyte-Burbiene. Nuotr. M. Hagedorn [2].

Augustinas Virgilijus Burba gimė 1943 metų birželio 27 dieną Grūšlaukio (Grūšlaukės) kaime, Kretingos rajone.

Dailininkas, grafikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, suteiktas meno kūrėjo statusas.

Kilęs iš gausios Barboros ir Pranciškaus Burbų šeimos, kurioje augo aštuoni vaikai. Augo ir brendo kaip dauguma kaimo vaikų – gamtos apsupty. Kai buvo pusantrų metų, namai Grūšlaukė sudegė, šeima prisiglaudė Kiaupiškiuose, – ten ir prabėgo vaikystė [1].

1951–1958 m. mokėsi Naujosios Įpilties (Kretingos r.) 7-metėje mokykloje, 1958–1962 m. – Darbėnų (Kretingos r.) vidurinėje mokykloje [2]. Čia braižybos mokytojas Fabijonas Šulcas, mokslus Paryžiuje baigęs menininkas, skatino jį laisvai plokštumoje improvizuoti pieštuku. Tai buvo pirmasis A. V. Burbos sąlytis su kūryba. Tarnaudamas kariuomenėje tvirtai apsisprendė tapti dailininku: per išeigines vaikštinėdavo po laukus ir piešdavo [1].

1965–1971 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA) Dailės pedagogikos katedros Tapybos skyriuje [3]. Jo mokytojai buvo Jonas Švažas, Leonas Lagauskas, Vladas Karatajus [4].

Kelerius metus mokytojavo Tūbausių septynmetėje mokykloje [5].  1971–1976 m. dirbo Elektrėnuose dailininku apipavidalintoju [3]. Nuo 1976 m. gyvena Klaipėdoje [4] ir dirba pedagoginį darbą Klaipėdos vaikų dailės mokykloje (dabar Adomo Brako dailės mokykla). 1982 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. 1990 m. pradėjo dėstytojauti VDA Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje [3]. Dėsto piešimo pagrindus ir spalvotyrą [4]. Gyvena Klaipėdoje, tačiau savo kūryba garsina ir gimtąjį Darbėnų kraštą [6]. Nuo 2001 m. – Italijos ekslibrisininkų kūrėjų-rinkėjų asociacijos narys [3]. 2007 m. įgijo docento laipsnį [7].

Nuo 1973 m. dirba kūrybinį darbą [3]. Kuria estampo, ekslibriso (jų sukurta per 650) [7], knygų iliustracijos, medalio srityse, o parodose dažnai eksponuoja piešinius [8]. Dalyvauta iš viso per 300 parodų [6]. Svarbesnės kolektyvinės parodos vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Rusijoje (tuometinėje TSRS, 1977 m.), Šveicarijoje (1978 m.), Danijoje (1978 m.), Vokietijoje (tuometinėje VDR, 1979 m.), JAV (1987 m.), Latvijoje (1987 m.), Lenkijoje (1987 m.), Suomijoje (1997 m.), Japonijoje (1999 m.), Italijoje (2000, 2003 m.). Svarbesnės personalinės parodos: piešinių paroda (Vilnius, 1969 m.); estampų, piešinių paroda (Klaipėda, 1978 m.); estampų paroda (Luino, Italija, 1994 m.; Karlskrona, Švedija, 1996 m.; Vinšotenas, Olandija, 1996 m.; Kiolnas, Vokietija, 1996 m.); estampų, tapybos paroda (Zygburgas, Vokietija, 1997 m.); estampų paroda (Pfaffenhofenas, Vokietija, 2002 m.); estampų, tapybos paroda (Monika, Sicilija, Italija, 2003 m.); tapybos darbų parodos (Klaipėda, 2006, 2018 m.) [3, 6], jubiliejinė estampų, didelio formato linoleumo raižinių paroda „Kalbėjimas. Balta ir juoda“ (Klaipėda, 2013 m.) [5]; personalinė tapybos darbų paroda „Smėlio žmonės“, kurioje dailininkas pristato pastarųjų ketverių–penkerių metų darbus (Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmai, 2018 m.) [6].

Grafiko A. V. Burbos kūriniai – įprasto formato estampai ir visai maži, preciziški ekslibrisai – visada pasižymėjo dinamiška kompozicija, ritmo pajauta ir kunkuliuojančia energija. Svarbiausias dailininko kūrinių motyvas – žmogaus figūra, įgyjanti ekspresyvias, sudėtingas pozas ir pamatyta iš įvairiausių rakursų, deformuota, apsupta daugybės perkeltinę prasmę turinčių objektų, detalių, išliekanti monumentali, kupina vidinės jėgos. Žmogaus mintys, siekiai, svajos, materializuojami per senojo kaimo papročių, mitų, sakmių, ar šiuolaikinio gyvenimiškojo folkloro, kičo, vaizdinių prizmę, yra svarbiausioji dailininko grafikos ir tapybos tema [9]. Tai iliustruoja fundamentalus grafikos ciklas „Sekmadienio žemė“, skirtas Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejui, grafikos ciklas kunigaikščiui Mykolui Oginskiui [5].

Šalies ir tarptautinėse parodose jo ekslibrisai ne kartą įvertinti diplomais [8]. Apdovanojimai:

1983 m. – Tarptautinės IV Vilniaus ekslibrisų bienalės diplomas;
1984 m. – Tarptautinio Kortonos ekslibrisų konkurso pažymėjimas (Italija);
1986 m. – Tarptautinės XI Malborko ekslibrisų bienalės garbės medalis (Lenkija);
1987 m. – Tarptautinės VI Vilniaus ekslibrisų bienalės A. Gedimino vardo premija, diplomas;
1988 m. – Tarptautinės XII Malborko ekslibrisų bienalės garbės medalis (Lenkija), Lietuvos Vaikų dailės mokyklų mokytojų kūrybos parodos premija, Tarptautinio G. D’Annunzio ekslibrisų konkurso premija (Italija);
1989 m. – Tarptautinės parodos „Mažųjų formų grafika“ premija, Tarptautinio ekslibrisų konkurso „Lietuvos rašytojai“ premija;
1991 m. – Respublikinės piešinio parodos premija;
1992 m. – Respublikinės meno parodos „Klaipėdai – 740“ premija;
1993 m. – Tarptautinio ekslibrisų konkurso LIFE laureatas, Tarptautinio ekslibrisų konkurso „Vydūnas 125“ laureatas, Tarptautinio ekslibrisų konkurso „Jonas Paulius II“ laureatas;
1997 m. – Tarptautinės X Vilniaus ekslibrisų bienalės laureato medalis, Tarptautinio ekslibrisų konkurso „Loko pro Rokalbenja“  premija (Italija);
1999 m. – Tarptautinės XI Vilniaus ekslibrisų bienalės diplomas, Tarptautinio ekslibrisų konkurso „Premio Pusiant“ miesto muziejaus prizas (Italija);
2001 m. – Tarptautinio XII Vilniaus ekslibrisų bienalės Lietuvos rašytojų asociacijos prizas;
2003 m. – Tarptautinės estampų parodos „2000“ premija (Italija);
2006 m. – Tarptautinio ekslibrisų konkurso „IX parolimpinės Torino žaidynės“ premija (Italija) [3].

Nuo 1990 m. – kultūrinių renginių kuratorius, vykdytojas: klaipėdiečių dailininkų kūrybos pristatymas Milane (Italija, 1994 m.); klaipėdiečių grafikos pristatymas Seinajokyje (Suomija, 1997 m., 2000 m.); projekto „Vaizdas ir asmenybė“ kuravimas Klaipėdoje (2002 m.); kūrė ir vykdė performansą „Persona mini maxi“ Pffafenhofene (Vokietija, 2002 m.); klaipėdiečių grafikos parodos „Šalikelė“ kuravimas (2003 m.) [3].

Lietuvos dailininkų sąjungos Taryba už kūrybinę 2013 m. veiklą grafikui Augustinui Virgilijui Burbai paskyrė Lietuvos dailininkų sąjungos auksinį ženkliuką ir premiją už ilgametę kūrybą grafikos srityje, kuri remiasi tradicijomis, per ilgus kūrybos metus įgytu meistriškumu, tvirtomis estetinėmis ir etninėmis nuostatomis. Daugiaplaniai A. V. Burbos grafikos kūriniai priverčia susimąstyti bei interpretuoti. Jo kūryba atskleidžia visai lietuvių grafikai būdingą emocionalaus ir poetinio vaizdo kūrimo tradiciją. Kaip pažymi menotyrininkai, jo darbai išsiskiria gerai apgalvota kompozicija, ritmo pajutimu [7].

Pats kilęs „nuo žagrės“ ir išėjęs iš manufaktūrinio ūkio į didįjį pasaulį, menininkas ilgainiui išsiugdė gilų filosofinį požiūrį į žmones ir jų gyvenimišką būtį, o bendražmogišką egzistencinį mąstymą papildė jo gili valstietiška prigimtis.

A. V. Burbos kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus ir Italijos Pizos universitetai, M. K. Čiurlionio galerija Čikagoje, privatūs kolekcionieriai [1].