| Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
| 09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
| 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
| 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
| 30 | 31 |
Sukurta 2012-10-30
Atnaujinta 2023-01-18
Burneikis Bronislovas
Kun. monsinjoras Bronislovas Burneikis [3]
Bronislovas Burneikis gimė 1923 m. sausio 9 d. Sungailų kaime, Tverų apylinkėje, Plungės rajone (dab. Rietavo savivaldybė).
Mirė 1991 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdoje.
Kunigas monsinjoras, prelatas, Klaipėdos ir Kretingos bažnyčių statytojas, politinis kalinys.
Tėvai turėjo 10 hektarų žemės.
Bronislovas Burneikis vidurinį išsilavinimą įgijo savarankiškai.
Studijavo Telšių kunigų seminarijoje. 1947 m. įstojo į tarpdiecezinę Kauno kunigų seminariją. Jos rektoriaus apibūdinamas kaip melancholiško, flegmatiško temperamento, kiek uždaro būdo, bet socialus, besidomintis gyvenimo problemomis, daug skaitantis, kalbantis laisvai, gyvai, originaliai ir kūrybingai. Egzaminus išlaikęs puikiai, bet vidutinės sveikatos.
1950 m. rugsėjo 24 d. įšventintas kunigu. Kunigystės šventimus gavo iš vyskupo Kazimiero Paltaroko.
1951 m. atvyko į Veiviržėnus tarnauti vikaru. Nepaisydamas užgriuvusių darbų, stengėsi toliau lavintis. Tarpdiecezinėje Kauno kunigų seminarijoje siekė papildyti filosofijos žinias. Rūpinosi ne tik savo parapijiečiais, bet norėjo padėti ir Kaliningrado srities tikintiesiems, kurių nebuvo kam pakrikštyti, sutuokti. Buvo pasiryžęs rizikuoti ir slaptai ten vykdyti pastoracinį darbą.
1957 m. paskirtas į Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapiją vikaru. 1957–1960 m. su klebonu Liudviku Povilioniu ir Bernardu Talaišiu pastatė Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Ji nebuvo pašventinta ir atiduota tikintiesiems, bažnyčios statytojus apkaltinus kyšininkavimu, spekuliavimu, valstybinių lėšų grobstymu.
1961 m. iš Klaipėdos perkeltas vikaru į Sedą, bet dėl arešto čia padirbėti nebeteko.
1961 m. sausio 28 d. buvo suimtas, nepagrįstai apkaltintas išvogęs bažnyčiai suaukotus pinigus, spekuliavęs statybinėmis medžiagomis. 1962 m. sausio 26 d. nuteistas 4 metams priverčiamųjų darbų. Kalėjo Marijampolės kalėjime, Pravieniškių sustiprinto režimo priverčiamųjų darbų lageryje ir Oršos (Baltarusija) kalėjime. Kalėdamas slegiančioje vienutėje atsisakė pasirašyti malonės prašymą, motyvuodamas tuo, kad ir taip yra nekaltas. Kalėjime pats vienas išmoko žaisti šachmatais. Vėliau sėkmingai dalyvavo neakivaizdiniuose FIDE Europos čempionatuose.
Po kalėjimo grįžo į Telšius, bet dirbti gimtojoje vyskupijoje nebuvo leista. 1965 m. balandžio 29 d. išvyko į Kaišiadoris, o 1965 m. gegužės 17 d. Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijų valdytojas jam paskyrė altaristos vikaro pareigas Žaslių parapijoje.
Teismų, kalėjimo nualintą sveikatą stiprino Druskininkuose.
1966 m. paskirtas Tirkšlių parapijos klebonu, o nuo 1971 m. pridėta ir Žemalės parapija.
Tirkšliuose pastatė kleboniją, o remontuodamas Žemalės bažnyčią surado parapijos archyvą. Kruopščiai atrinktus dokumentus perdavė Mažeikių muziejui.
1980 m. vasario 7 d. paskirtas Kretingos parapijos klebonu. Rekonstravo Kretingos bažnyčios bokštą, nuliejo ir pakabino 3 varpus, sutvarkė ir akmens mūro tvora aptvėrė šventorių, perdažė bažnyčią.
Nuo 1982 m. paskirtos ir Palangos dekano pareigos. 1983 m. pavesta rūpintis Tūbausių bažnyčia bei tikinčiaisiais.
1984 m. penkeriems metams paskirtas Telšių vyskupijos ir prelatūros konsultoriumi. Pasibaigus terminui, jis pratęstas dar vienai kadencijai. Išrinktas į vyskupijos ir prelatūros Kunigų tarybą.
Lietuvos Atgimimo laikotarpiu atgaivino varpų liejininkystę. Vyko mokytis liejininkystės į Apoldą (Vokietija). 1984 m. Kretingos rajone, Kadagynų kaime jo iniciatyva įkurta varpų liejykla, gavusi Kadagynės liejyklos vardą. Joje išlieta dešimt Telšių vyskupijos bažnyčioms skirtų varpų, vienas – Geidžių koplyčiai. Iš viso – apie 20 varpų visoms Lietuvos bažnyčioms.
1988 m. Telšių vyskupo buvo paskirtas dar nesugrąžintos tikintiesiems Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonu ir dekanu. Rūpinosi klebonijos ir bažnyčios remonto reikalais: atstatė bokštą, restauravo vidų, nuliejo 3 varpus, surado mecenatus, padovanojusius bažnyčiai vargonus. Kasdien aukojo šv. Mišias, sakė pamokslus, lankė ligonius.
1989 m. klebono teisėmis turėjo aptarnauti Plikius, o nuo 1990 m. – laikinai rūpintis Nidos, Juodkrantės tikinčiaisiais.
1990 m. paskirtas Klaipėdos miesto Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios klebonu. Naujajame miesto mikrorajone išrūpino sklypą naujai Šv. Juozapo Darbininko bažnyčiai, ieškojo medžiagų jai statyti. Jo pastangomis buvo gautas sklypas jėzuitų vienuolynui.
Sunkiai sirgdamas nemažino savo darbų apimties.
Popiežius Jonas Paulius II už nuopelnus Katalikų Bažnyčiai suteikė Šventojo Tėvo kapeliono titulą.
Palaidotas Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios šventoriuje.
2009 m. (po mirties) tapo klaipėdiečių akcijos „Aš – pilietis“ nominantu.
Literatūra ir šaltiniai
- BAGUŽAS, Brunonas. Lietuvos piliečio kelias. Vilnius: Mintis, 2006, p. 299–301.
- Bronislovas Burneikis. Iš Žymūs žmonės, kilę iš Tverų apylinkių [interaktyvus]. Tverai: Albinas Maslauskas, 2004 [žiūrėta 2005 rugsėjo 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.tverai.lt/Zmones%20is%20Tveru.htm#Bronislovas%20%20Burneikis>.
- KANARSKAS, Julius. Kun. monsinjoras Bronislovas Burneikis. Iš Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400. Istorija, kultūros paveldas, žymūs asmenys. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija, 2017, p. 261–262. ISBN 978-609-95189-8-5.
- Burneikis Bronislovas (1923–1991). Iš Klaipėda: miestas ir žmonės: Biografijų žinynas [interaktyvus]. Klaipėda: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka, 2023 [žiūrėta 2023 m. sausio 13 d.]. Prieiga per internetą: <http://krastas.klavb.lt/burneikis-bronislovas-1923-1991>.
- PETRONYTĖ, Jurga. Kunigas Bronislovas Burneikis – didis žmogus, kuriam skamba varpai. Vakarų ekspresas, 2023, sausio 6, priedas „Kultūros uostas“, p. 18–19.
- ŠVEREBAS, Povilas. Telšių vyskupijos bažnyčių varpai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014, p. 22, 23, 82, 87–92. ISBN 978-609-447-149-0.
