Butkutė Renata

Butkutė Renata

Renata Butkutė gimė 1965 m. rugpjūčio 4 d. Kretingoje.

Technologijos mokslų daktarė, medžiagų inžinerijos docentė.

Augo tekstilės desinatorės (dabar – dizainerė) ir elektriko su aukštesniuoju muzikiniu išsilavinimu šeimoje. Vasaras leisdavo kaime pas močiutę, kurios sesuo buvo vienuolė. Su ja ir kaimelio bei atostogaujančiais miestiečių vaikais laiką leisdavo bažnyčioje: puošdavo ją, patarnaudavo per šv. Mišias, klebonijoje žiūrėdavo ką tik atsiradusius vaizdo filmus.

Vaikystėje broliui Andriui „dėstė“ Visatos pagrindus, kreida paišydavo Saulės sistemos planetas. Jis, labiau linkęs į humanitarinius mokslus, tapo dvasinio konsultavimo magistru.

Lankydama vaikų darželį dažnai sirgdavo. Tėvams tekdavo palikti namie vieną su įjungtu televizoriumi, o žiūrėti visada pasirinkdavo tuo metu per televiziją transliuojamas aukštosios matematikos paskaitas neakivaizdininkams.

Nei tėvai, nei seneliai nebuvo mokslininkai, bet – labai patriotiški, kūrybiški, meniški. Mamos pavyzdys kurti tekstilę, taikant chemijos žinias, buvo pasąmonės stumtelėjimas, suformavęs mokslinį kūrybiškumą ir išraišką. Mama nuo mažumės veždavosi į visas Vilniuje ir Maskvoje vykusias meno tarybas (mokslinių konferencijų atitikmuo – specialistų moksliniai posėdžiai ar renginiai, skirti pristatyti tekstilės inovacijas).

1972–1983 m. mokėsi Kretingos 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. VšĮ Pranciškonų gimnazija). Labai mėgo prancūzų kalbos pamokas, matematiką, fiziką, chemiją. Labiausiai norėjo studijuoti prancūzų kalbą, bet mokytoja atkalbėjo, motyvuodama, kad vis tiek išvažiuoti į Prancūziją niekada neteks. Gyvenimas susiklostė taip, kad  Prancūzija buvo pirmoji šalis, į kurią išvažiavo tuoj po studijų baigimo ir Nepriklausomybės atgavimo.

1983 m. įstojo į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dab. – Lietuvos edukologijos universitetas), Fizikos fakultetą. Buvo nusprendusi studijuoti fizikos specialybę, bet priėmimo komisijoje gavo pasiūlymą stoti į astrofiziką, kurią ir pasirinko. Specialybė atrodė romantiška. Vasaromis naktis leisdavo Molėtų observatorijoje. Studijuoti sekėsi. Visada gaudavo padidintą stipendiją. Paskutiniaisiais studijų metais pasaulio mokslininkai atrado ir intensyviai tyrė įspūdingų savybių junginius – superlaidininkus. Prof. Raimundas Dagys pasiūlė gilintis į šias medžiagas baigiamajame darbe. R. Butkutę traukė kruopštus dar tada rankų darbas, ruošiant keraminius bandinius. Nusprendė tęsti mokslinius tyrimus. Mokslininko darbas nepaprastai domino. Buvo gavusi kvietimą dirbti Teorinės fizikos ir astrofizikos institute bei dėstyti Pedagoginiame institute Fizikos fakultete.

1988 m. diplomu su pagyrimu baigė Fizikos ir astronomijos studijų programą.

1988 m. vasarą dalyvavo tarptautinėje studentų darbo stovykloje Vokietijoje (Drezdene, Veimare).

1988–2010 m. dirbo mokslo darbuotoja Puslaidininkių fizikos institute, Lietuvos mokslų akademijoje.

1993–1998 m. – jungtinės Kauno technologijos universiteto ir Puslaidininkių fizikos instituto doktorantūros doktorantė. Technologijos mokslų disertacijos tema – „Plonasluoksnių aukštatemperatūrių superlaidininkų ir laidžiojo indžio-alavo oksido darinių auginimas ir tyrimas“.

1995 m. stažavosi Grenoblio inžinerijos universiteto Medžiagotyros institute Prancūzijoje.

2000–2004 m.  – stažuotė Lenkijos mokslų akademijos Fizikos instituto Mažų dimensijų kvantinių darinių laboratorijoje.

Abi šios stažuotės suteikė galimybę išsiugdyti tada Lietuvoje dar neegzistavusių technologijų kompetencijas. Sukauptos žinios pasitarnavo kuriant Lietuvos mokslo ir verslo partnerių technologinę kompetencijų dalinimosi platformą Saulėtekio slėnyje.

2009 m. suteiktas Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto, Fotonikos ir nanotechnologijų instituto docentės laipsnis.

Nuo 2010 m. – Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) vyresnioji mokslo darbuotoja, Optoelektronikos skyriaus vadovo pavaduotoja.

Pagrindinė veikla susieta su puslaidininkinių mikrolazerių technologija, gamyba ir taikymu jutiklinėse sistemose.

Nuo 2017 m. – Lietuvos verslo paramos agentūros ekspertų grupės narė.

2017–2023 m. – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto pirmos pakopos studijų programos „Šviesos technologijos“, vykdomos anglų kalba, komiteto pirmininkė.

Nuo 2019 m. – HORIZON 2020 FETOPEN RIA-NOVEL IDEAS FOR RADICALLY NEW TECHNOLOGIES at the Research Executive Agency (REA) ekspertų grupės narė.

Nuo 2020 m. – Europos mokslinių tyrimų ir technologijų asociacijos Kosmoso taikymų grupės narė (EARTO Space Workgroup). Vadovauja Europos kosmoso agentūros projektui, kurio tikslas yra sukurti bismidinius infraraudonuosius mikrolazerius, skirtus iš palydovų stebėti metano ir anglies dvideginio taršą Žemėje. Komanda taip pat aktyviai dalyvauja Europos projekto, skirto naujų medžiagų kūrimui, jaunimo mobilumui ir mokslo verslo partnerystei, veikloje.

Nuo 2021 m. – „Lietuvos fizikos žurnalo“ redakcijos narė.

Specialių leidinių – „TERA-MIR radiation: materials, generation, detection and applications“ ir „Crystal Growth by Molecular Beam Epitaxy (MBE)“ – redaktorė svečio teisėmis.

2022 m. – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento darbo grupės pasiūlymams dėl Lietuvos kosmoso plėtros koncepcijos parengimo teikti narė.

Tarptautinėje mokslo bendruomenėje žinoma ir gerbiama kaip aukščiausios kompetencijos mokslininkė, medžiagų inžinerijos specialistė, su komanda centro laboratorijose kurianti unikalias medžiagas – bismidus. Tai – inovatyvūs junginiai, pasižymintys įspūdingomis savybėmis, kurių panaudojimas yra itin platus. Bismidų naudojimas įgalintų visuomenę išspręsti daug įvairių sričių problemų ir sukeltų revoliuciją medicinoje. Ši, FTMC dr. R. Butkutės kartu su kolegomis vystoma mokslo sritis, Lietuvą iškėlė į pasaulio mokslo lyderių trejetą.

2021 m. startavo 4 metų trukmės Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje COST projektas OPERA (European Network for Innovative and Advanced Epitaxy), jungiantis 33 šalių mokslininkų bendruomenes. FTMC mokslininkų komanda, gerai žinoma pasauliui dėl savo pasiekimų bismidų srityje, buvo pakviesta įsijungti į projekto koncepcijos kūrimą ir teikimą. Lietuvos grupės, dirbančios su bismidais, veikla yra sufokusuota į taikomuosius tyrimus: artimosios infraraudonosios spinduliuotės šaltinių – mikrolazerių ir šveistukų – technologiją.

Visuomeninė veikla

Tarptautinių ir nacionalinių konferencijų Lithuania–Poland Workshop on Physics and Technology, Advanced Properties and Processes in Optoelectronic Materials and Systems APROPOS ir Lietuvos nacionalinės fizikos konferencijos organizacinių komitetų sekretorė.

Tarptautinės konferencijos-mokyklos ADVANCED MATERIALS AND TECHNOLOGIES programinio komiteto narė.

2017–2019 m. Fizikos savaitės Saulėtekyje (savaitinė dienos stovykla 9–12 klasių moksleiviams, tikslas – supažindinti su studijomis VU fizikos fakultete) organizatorė.

Apdovanojimai

1995 m. – Prancūzijos Užsienio reikalų ministerijos stipendijos doktorantūros stažuotei Grenoblio inžinerijos universiteto Medžiagotyros ir genų fizikos laboratorijoje laureatė.

2000–2004 m. – suteikta ES fondų 5-osios žmogiškųjų išteklių ir jaunų specialistų mokymo ir mobilumo programos Marie Sklodowska Curie podoktorantūros studijų stipendija.

2017 m. – Vilniaus universiteto Rektoriaus apdovanojimas už sėkmingiausiai startavusią naują Fizikos fakulteto studijų programą anglų kalba „Šviesos technologijos“.

2021 m. LRT Metų apdovanojimai – Metų atradimo laureatė. Nominuota už unikalių medžiagų (bismidų) kūrimą ir mokslinę lyderystę pasaulyje.

R. Butkutė – daugiau negu 110 mokslinių straipsnių, patento bei 150 konferencijų autorė ir bendraautorė, daugiau kaip 30 nacionalinių ir tarptautinių projektų vykdytoja ir koordinatorė.

Žinias sukaupė ir technologinius įgūdžius ištobulino savo smalsumo, užsispyrimo, begalinio noro siekti mokslo naujovių ir kruopštumo dėka. Per laiką praktikuodama išsiugdė ir nuojautą, kuri  moksle yra labai svarbi. Labai mėgsta rizikuoti, technologijoje yra labai azartiška.

R. Butkutės veiklos švyturys yra prasmingi medžiagų inžinerijos taikymai medicinoje ir kasdieniame gyvenime bei mokslininkai, kurie brėžia perspektyvas. Autoritetai – pasaulinio lygio mokslininkė, dirbanti fotonikos srityje, Northwestern universiteto Kvantinių prietaisų centro (JAV) įkūrėja ir direktorė profesorė Manijeh Razeghi.

Yra telkianti ir kūrybinga asmenybė, aplink save suburianti jaunimą.

Dėsto VU Fizikos fakulteto bakalaurams ir magistrantams. Yra Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos narė.

Fizinių ir technologijos mokslų centre moksleiviams, mokytojams, verslo partneriams bei visiems pageidaujantiems veda ekskursijas, pasakoja apie švaros technologinę zoną, joje vykdomus projektus ir bendradarbiavimą su verslo partneriais.

Skaito paskaitas užsienio doktorantams ir jauniesiems mokslininkams, siekiantiems kelti kvalifikaciją mikrolazerių technologijų srityje. Rengia veiklas, laboratorinius darbus Lietuvos mokytojams bei moksleiviams.

Asmeniniame gyvenime ir moksliniame darbe siekia balanso.

Laisvalaikiu skaito detektyvus, rūpinasi benamiais gyvūnais, mėgsta rankdarbius, žemės ūkio darbus (ne dėl rezultato, o kaip augalų terapiją) ir kulinariją. Brangina namų ramybę su namiškiais bei augintiniais. Dažnai aplanko gimtąją Kretingą, kur  gyvena brolis Andrius. Siekia atrasti naujus, dar nematytus Kretingos krašto slėpinius.