Čerskis Stanislovas

Renginių kalendorius gruodžio 2024

Renginių kalendorius

Pr	An	Tr	Kt	Pn	Št	Sk
						Kalėdinės dirbtuvės bendruomenei „Popietės arbatėlė, arba Stebuklų šalies beieškant“ 01
Akcija „Kalėdos batų dėžėje“ 02	Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Žaidimų popietės vaikams „Auksinis protas“: S22E14. Finalas 03	Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“ 04	Kalėdinis protmūšis „Kiek žaisliukų ant eglutės?“Kalėdinė edukacija „Šikšnosparniuko Kalėdos“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“„Nė vienas nėra pamirštas“: paskaita „Medijų ir informacinis raštingumas“Mamų ir vaikų rytmetis 05	Edukacija „Lapė pipliotekoje“Kalėdinė edukacija „Šikšnosparniuko Kalėdos“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Dainų šventės metų minėjimo renginys Adolfo Andriejaus Viluckio medžio skulptūrų parodos atidarymas 06	Šventinis Adrijaus Almino koncertas Grūšlaukės kalėdinės eglutės įžiebimo renginyje Akcija „Kalėdos batų dėžėje“ 07	08
Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Edukacija „Kalėdinės žvakės liejimas“ 09	Kalėdinė edukacija „Šikšnosparniuko Kalėdos“Kūrybinės dirbtuvės vaikams „Kvepianti žvakė gipso indelyje“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Žaidimų popietės vaikams 10	Žaidžiame pasaką „Žiemos išdaigos“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Vytauto Čepo romano „Surask mano vyro kaulus“ pristatymas Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“ 11	Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Klasikinės gitaros muzikos koncertas su Luku Isaak Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Mamų ir vaikų rytmetis 12	Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“ 13	Mažųjų šeštadienis „Žiemos išdaigos“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“ 14	15
„Šventasis Raštas: ištakos ir kelias į Lietuvą“. Susitikimas su Šventojo Rašto vertėju dr. Giedriumi Saulyčiu Kalėdinė edukacija „Šikšnosparniuko Kalėdos“ 16	Patyriminis žaidimas „Slapta organizacija: išsaugok Kalėdas“Žaidimų popietės vaikams 17	Kalėdinis protmūšis šeimoms „Eglutės puošimas: kas daugiau?“Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“ 18	Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Mamų ir vaikų rytmetis 19	Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“ 20	21	22
23	24	25	26	27	28	29
30	31

Visi renginiai

Sukurta 2012-10-30

Atnaujinta 2018-11-20

Čerskis Stanislovas

(CZERSKI STANISŁAW)

Gimė 1777 metais spalio 10 dieną Latgaloje (Latvija).

Mirė 1833 metais balandžio 30 (kitur – 17, 29) dieną Varniuose.

Kunigas kanauninkas, mokytojas, dailininkas grafikas, pirmųjų Lietuvos žemėlapių su lietuviškais užrašais autorius, vertėjas.

Mokėsi Polocko jėzuitų kolegijoje. Nuo 1794 m. vienuolis jėzuitas [1]. 1801 m. gavo teologijos magistro laipsnį, 1821 m. – teologijos daktaro laipsnį Krokuvoje [4].

1800-1801 m. buvo Vitebsko jėzuitų kolegijos vokiečių kalbos mokytojas, 1801-1810 m. jėzuitų kolegijų Mogiliove, Polocke, Oršoje (Baltarusija) mokytojas [4]. 1807 m. įšventintas kunigu. 1811 m. paliko vienuoliją [2]. 1811 m. Vilniaus universitete išlaikęs specialius mokytojo egzaminus, dirbo Vilniaus gimnazijos mokytoju. 1815 m. profesorius Groddekas pakvietė būti komisijos nariu, ruošiant klasikinius mokyklinius vadovėlius [4]. Buvo Brastos (Bresto, Baltarusija) (apie 1814), Varnių (1821) kanauninkas [2]. Mokslo studijų reikalais 1819-1821 m. Vilniaus universiteto pasiųstas į užsienį, lankėsi Paryžiuje, Vokietijoje, Anglijoje, Italijoje [2, 3]. Nuo 1823 m. (kitur – nuo 1825 m.) buvo Salantų klebonas, čia įsteigė medžio raižyklą savo paties parašytų knygų iliustracijoms, žemėlapiams, religiniams paveikslėliams rengti [1, 2, 4, 6]. Gerai pramoko žemaitiškai ir susibičiuliavo su Švėkšnos lietuvių veikėju Jurgiu Plateriu (Pliateriu). 1825 m. buvo Žemaičių vyskupijos atstovas Petrapilio dvasinėje akademijoje [4].

1831 m. sukilimo dalyvis; buvo suimtas ir išvežtas į Vilnių, apkaltintas mokęs sukilėlius gaminti paraką [2, 4]. Paleistas iki mirties gyveno Varniuose [4].

Rašė lenkiškai ir lotyniškai. Išvertė į lenkų kalbą Fedro pasakėčių (Bayki Fedra ksiąg pięc, 1810 m.), į lotynų kalbą G. Deržavino odę „Dievas“ [1]. Išraižė iš vario 1550 metų Vilniaus planą (1822, pagal G. Brauno atlasą), 2 vinjetes (Lotynų lenkų kalbos žodynas 2 t. 1825) [2]. Išleido „Žemaičių vyskupijos aprašymą“ („Opis zmudzkiej diecezji, 1830), kuriame sudėjo savo paties raižykloje parengtus Žemaičių vyskupijos, Skuodo dekanato, Salantų parapijos žemėlapius, kuriuose vietovardžiai, ypač upėvardžiai, nurodomi beveik nesulenkinti, 1831 m. išleido 22 religinius paveikslėlius, kurių dauguma su lietuviškais tekstais [2, 5], sudarė lotynų-lenkų kalbų žodyną, rašė leksikografijos klausimais [1]. Mokykloms buvo paruošęs, bet neišspausdino, Horacijaus lotyniškus tekstus su savo lenkišku vertimu ir graikų kalbos etimologiją [4].

Palaidotas senosiose Varnių kapinėse [4].

Literatūra ir šaltiniai

Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 98. 9986-513-95-2.
GASIŪNAS, Vladas. Čerskis Stanislovas (lenk. Stanisław Czerski). Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2003, t. 4, p. 320.ISBN 5-420-01522-6.
Stanislovas Čerskis. Iš Vikipedija: laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [b. v.]: [b. l.], [b. m.]. Atnaujinta 2008 lapkričio 26 d.] [žiūrėta 2009 m. balandžio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Stanislovas_Čerskis>.
Čerskis Stanislovas. Iš Žemaičių vyskupystės muziejus [interaktyvus]. Varniai: [b. l.], [b. m.] [žiūrėta 2009 m. balandžio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=11&art=19&langID=1>.
GIRKUS, Romualdas. Pirmieji lietuviški etnografiniai žemėlapiai. Iš Žiemgala: istorijos ir kultūros žurnalas, 2004, sausis [interaktyvus]. Kaunas: Žiemgalos leidykla, [b. m.] [žiūrėta 2009 m. balandžio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ziemgala.lt/z/2004_01_05.html>.
Nuo Skilandžių iki Salantų [interaktyvus]. Iš Salantų kultūros centras. Salantai: Salantų Kultūros Centras, 2007 [žiūrėta 2009 m. balandžio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.skcentras.projektas.lt/Istorija/Istorija.html>.

Čerskis Stanislovas

Sukurta 2012-10-30

Atnaujinta 2018-11-20

Čerskis Stanislovas

Literatūra ir šaltiniai

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005; Lina Buikienė, 2009