Daugėlienė (Tarvydaitė) Nijolė Petronėlė

Daugėlienė (Tarvydaitė) Nijolė Petronėlė

Nijolė Petronėlė (Tarvydaitė) Daugėlienė gimė 1942 m. birželio 10 d. Darbėnų k., Kretingos r.

Agronomė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

1948–1956 m. mokėsi Darbėnų vidurinėje mokykloje. Aktyviai sportavo, žaidė Kretingos vidurinės mokyklos tinklinio rinktinėje.

Vėliau persikėlė gyventi į Palangą ir 1959 m. baigė Palangos vidurinę mokyklą.

Dėdė Juozas Tarvydas – vienas iškiliausių Lietuvos lituanistų, 1933–1936 m. dirbęs Kretingos pranciškonų gimnazijoje, o 1944–1952 m. – Kretingos vidurinėje mokykloje.

1959–1964 m. Lietuvos Žemės ūkio akademijoje (dabar – LŽŪU) studijavo agronomiją.

1968–1971 m. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute (LŽMTI) mokėsi stacionarinėje aspirantūroje.

1974 m. suteiktas agrarinių mokslų, augalininkystės daktarės laipsnis (daktaro disertacijos tema – „Rūgščiose ir pakalkintose priemolio dirvose įrengtų ganyklų žolės derliaus ir jo kokybės kitimas, įvairiai tręšiant“).

1995 m. suteiktas habilituotos daktarės laipsnis (habilitacinio darbo tema – „Daugiamečių žolių mišinių parinkimas ganykloms, jų tręšimas ir naudojimas Vakarų Lietuvos velėniniame jauriniame priemolio dirvožemyje“).

1964–1967 m. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute, Samališkės (Klaipėdos r.) bandymų stotyje dirbo jaunesniąja moksline bendradarbe.

1967–1968 m. – LŽMTI Vėžaičių (Klaipėdos r.) filialo eksperimentinio ūkio propagandistė.

1972–1979 m. – Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Vėžaičių filialo vyresnioji mokslinė bendradarbė.

Nuo 1979 iki 2002 m. su vienerių metų pertrauka – LŽI Vėžaičių filialo Žolininkystės sektoriaus vedėja.

2002–2007 m. – LŽI Vėžaičių filialo Rūgščių dirvožemių tyrimų skyriaus vedėja.

2007–2010 m. – LŽŪU Miškų ir ekologijos fakulteto Ekologijos katedros profesorė.

Skaitė paskaitas magistrantams bei studentams. Temos – ekologinio žemės ūkio moksliniai pagrindai, agroekosistemų dinaminis tvarumas.

Vadovavo biomedicinos mokslų agronomijos krypties doktorantams. Jai vadovaujant apgintos 4 daktaro disertacijos bei 4 LŽŪU Miškų ir ekologijos fakulteto Ekologijos katedros magistrų darbai.

Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Mokslinių interesų sritys: agroekologija, augalininkystė, agrochemija, žolininkystė,  pievininkystė, kalkinimas ir tręšimas, ilgalaikiai ir sėjomaininiai žolynai.

Daugelyje Lietuvos rajonų (Jurbarko, Šilutės, Plungės, Klaipėdos, Telšių, Skuodo, Alytaus, Vilniaus, Šiaulių, Varėnos ir kt.) vykusiuose seminaruose, kursuose, pasitarimuose, mokymo įstaigose skaitė paskaitas specialistams bei ekologiškai ūkininkaujantiesiems.

Dalyvavo mokymuose:

• 2003 m. programoje „Ekologinio žemės ūkio plėtra ir teisinių bei administracinių priemonių, atitinkančių ES plėtros principus, rengimas“ parengė metodinę medžiagą ir vedė kursus ekologinės gamybos ūkininkams;
• 2004–2006 m. programoje „Ekologinio ūkininkavimo pagrindai“ parengė metodinę medžiagą ir skaitė kursus ekologinės gamybos ūkininkams;
• 2006–2007 m. FAO projekte „Improving information communication and knowledge systems for sustainable and organic agriculture“ parengė metodinę medžiagą ir skaitė paskaitas konsultantams mokymo kursuose;
• programos „Ekologinio ūkininkavimo pagrindai“ dalyvė.

Dalyvavo rengiant įvairias tarptautines ir Lietuvos programas:

• 1997–1998 m. Lietuvos ir Latvijos Vyriausybės kranto zonos regiono vystymo projektas (finansuojamas ES Phare). Žemės ūkis. Asociacija su Airijos TEBODIN;
• 1997 m. Klaipėdos apskrities bendrasis planas. – Žemės ūkis;
• 2000 m. Skuodo rajono perspektyvinio 2000–2010 m.  vystymo planas. – Žemės ūkis.

Profesinę kvalifikaciją kėlė Lenkijoje, Latvijoje (agroekologijos srityje), Estijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje (žolininkystės srityje).

Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Parašė 2 monografijas, yra 1 brošiūros ir 3 knygų bendraautorė.

• Daugėlienė N. Žolininkystė rūgščiuose dirvožemiuose: monografija. – LŽI, 2002.
• Daugėlienė N. Žolynų ekosistemos: monografija. – Akademija, 2010.
• Daugėlienė N., Dailidė V. Ganyklų atnaujinimas ir naudojimas. – Vilnius, 1993.
• Žolynų įrengimas ir jų atnaujinimas (sudarytojai Daugėlienė N., Žemaitis V.). – Dotnuva, 2003.
• Žekonienė V., Daugėlienė N., Bakutis B. Ūkininkaujantiems ekologiškai. – Kaunas, 2005.
• Mokslinių rekomendacijų taikymo ekologiniame ūkyje pagrindai (sudarytoja Žekonienė V. Autoriai: Žekonienė V., Daugėlienė N., Bakutis B.). – Kaunas, 2006.

Parengė ir aprobavo 22 mokslines ataskaitas.

Už nuopelnus mokslui pagerbta Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Žemdirbystės instituto bei Žemės ūkio universiteto, taip pat užsienio institucijų padėkos raštais. Apdovanota Liaudies ūkio pasiekimų parodos bronzos medaliu, Meno saviveiklos žymūno ženkleliu.

Vystė ne tik akademinę, bet ir visuomeninę veiklą.

Ilgalaikė Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) tarybos narė (Vėžaičių skyriaus pirmininkė), Ekologinės tarybos prie LMS narė. Lietuvos dirvožemininkų ir žolininkystės draugijų narė. Lietuvos mokslų akademijos Agronomijos sekcijos narė. LŽI Žolininkystės metodinės komisijos ir Koordinacinės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos narė.

Su vyru Vincu (taip pat mokslo darbuotojas) užaugino sūnų Dalių.

Laisvalaikio pomėgiai – grožinė literatūra ir muzika.