+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius gruodžio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01
020304050607
08
091011121314
15
16
17181920
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
Visi renginiai

Sukurta 2012-12-11

Atnaujinta 2018-11-20

Daujotas Marijonas

Gimė 1891 metais liepos 20 dieną Liepojoje, Latvijoje.

Mirė 1975 metais gruodžio 13 dieną Girionyse, Kauno rajone.

Miškininkas, Žemės ūkio mokslų kandidatas (1960).

Mokėsi Minsko gimnazijoje, Pulavų (Lenkija) žemės ūkio ir miškų institute, kurį baigė 1915 m. ir buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Dėl sveikatos sutrikimų netrukus paleistas į atsargą ir išsiųstas dirbti miškininku į Saratovo guberniją (Rusija). 1921 m. grįžo į Lietuvą ir įsidarbino Panevėžio miškų urėdijoje. Į Kretingą paskirtas 1922-aisiais [1]. Čia urėdu dirbo iki 1940-ųjų [5].

Marijonas Daujotas be savo tiesioginio darbo dar dėstė Dotnuvos žemės ūkio akademijoje – skaitė miškų kultūros ir agromiškomelioracijos paskaitas. 1927 m. jis paskirtas Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos dėstytoju ir mokomosios urėdijos urėdo pavaduotoju.

1929 m. Marijonas Daujotas grįžo prie girininko darbo Kretingos urėdijoje. Jo iniciatyva urėdijos pastatai buvo perkelti į Kretingos miesto teritoriją. Marijonas Daujotas pasirūpino medelyno steigimu [1].

Marijonas Daujotas aktyviai dalyvavo miškininkų sąjungos veikloje, skaitė mokslinius pranešimus jos konferencijose. Taip pat jis buvo nuolatinis Miškų tarybos narys.

Ryškiausias miškininko Marijono Daujoto veiklos Kretingos apskrityje pėdsakas – tarpukariu sutvirtintos ir apželdintos pajūrio smėlio kopos [2].

Marijonas Daujotas aktyviai dalyvavo visuomeniniame kultūriniame Kretingos apskrities gyvenime: organizavo medelių sodinimo šventes, jo iniciatyva Darbėnuose pasodintas Vytauto Didžiojo ąžuolas, suformuotas skveras [1].

Marijonui Daujotui ir jo žmonai buvo artimos filantropijos idėjas. Abu buvo šv. Vicento Pauliečio draugijos nariai: šelpė senelių namus, vaikų darželį, vienišus ligonius, elgetas, tiekė labdaringus pietus. Marijonas Daujotas buvo vienas iš Kretingos kraštotyros draugijos ir Kretingos muziejaus įkūrėjų, dalyvavo Lietuvos archeologinių, istorinių, etnografinių paminklų apsaugos komiteto veikloje, buvo Kretingos muziejaus komiteto revizorius.

1940 m. Marijonas Daujotas buvo paskirtas Lietuvos generalinės miškų direkcijos Miškų departamento direktoriaus pavaduotoju ir jam teko palikti Kretingą. Po karo dirbo pedagoginį darbą Šilutės vidurinėje mokykloje, vertė iš rusų kalbos miškininkystės veikalus, parašė knygas „Mažai tinkamų žemės ūkiui plotų apmiškinimas“ (Su T. Braždžioniu, 1953), „Karklų plantacijos“ (1954), „Lietuvos pajūrio smėlynų apželdinimas“ (1958), „Gyvatvorės“ (su B. Matuliausku, 1960) [5].

Dabar Kretingoje Marijono Daujoto vardu yra pavadinta vidurinė mokykla, gatvė, ant miškų urėdijos pastato kabo memorialinė lenta, vyksta Marijono Daujoto vardo konferencijos, paminėtos jo gimimo metinės [4].

Literatūra ir šaltiniai

  1. KANARSKAS, Julius. Marijono Daujoto pėdsakai Kretingos žemėje. Švyturys, 2001, gruodžio 12, p. 5–6.
  2. PETRAITIENĖ, Stanislava. Marijono Daujoto pėdos Lietuvos smėlynuose. Ūkininko patarėjas, 2001, spalio 4, p. 14.
  3. KANARSKAS, Julius. Marijono Daujoto pėdsakai Kretingos žemėje. Švyturys, 2001, gruodžio 15, p. 5.
  4. KANARSKAS, Julius. Visuomeninė Marijono Daujoto veikla. Pajūrio naujienos, 1996, rugpjūčio 2, p. 6.
  5. JUODVALKIS, Antanas. Daujotas Marijonas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 528. ISBN 5-420-01522-6.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai