Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-12-05
Atnaujinta 2018-11-20
Eitavičius Jonas
Gimė – nežinoma.
Mirė – nežinoma.
Vienas pirmųjų tarpukario Kretingos verslininkų, pramonininkas.
Kilęs iš Kretingos miestelėnų šeimos. 1919 metais kartu su Vladu Grudzinsku ir Viliumi Otonu Inzeliu Vytauto ir J. Jablonskio gatvių kampe įkūrė pirmąsias tarpukario Kretingoje pramonės įmones – garinį malūną, lentpjūvę ir elektros stotį, kurias 1921 metų gegužės 24 dieną sunaikino gaisras [1]. 1920 metais tie patys verslininkai įregistravo pirmąją prekybos ir pramonės bendrovę „Minija”[2]. Pagrindinis jos tikslas – panaudoti pramonės reikmėms Minijos upės vandens jėgą. Tam prie upės buvo planuojama pastatyti vandens malūną, lentpjūvę ir elektros stotį. Elektra planuota tiekti Kretingai ir aplinkiniams miesteliams apšviesti, linų ir vilnų verpykloms, audimo ir kūlimo mašinoms sukti. Bendrovė taip pat ruošėsi gaminti plūgus, akėčias, vežimus, kuliamąsias ir kitas žemės ūkio mašinas ir padargus. Raguviškių kaime ji įsigijo žemės sklypą, iš Elbingo (Vokietija) 1922 metais parsivežė pirmąją turbiną ir pasiruošė ties Mišučių dvaru užtvenkti Miniją [1]. Tačiau pritrūkusi lėšų, bendrovė bankrutavo. Vėliau Jonas Eitavičius įsigijo prie Akmenos upės buvusį Penkininkų (Bajorų) vandens malūną ir lentpjūvę [3]. Priklausė Šv. Vincento Pauliečio draugijai [4].
Literatūra ir šaltiniai
-
RUŠKYS, Petras. Kretinga ir jos vienuolynas. Šv. Pranciškaus Varpelis, 1923, nr. 2, p. 36.
-
Laikinosios Vyriausybės žinios, 1920, gegužės 25, p. 12.
-
Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1939 metams. Kaunas: [b.l.], 1938, p. 290.
-
JANUŠAITIS, Aloyzas. Kas katalikams žinotina. Kretinga: Pranciškonų vienuolynas, 1935, p. 29.