Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2020-10-07
Atnaujinta 2020-10-07
Gincburgas Mordechajus Aronas (Aharonas)
Mordechajus Aronas Gincburgas [2]
Mordechajus Aronas Gincburgas gimė 1795 m. gruodžio 3 d. (kitur – gruodžio 21 d.) Salantuose.
Mirė 1846 m. lapkričio 5 d. (kitur – lapkričio 4 d.) ir palaidotas Vilniuje.
Rašytojas, vertėjas, istorikas, švietėjas.
Tėvas – Jeguda Ošeris (1765–1823) buvo išsilavinęs žmogus, vienas pirmųjų Rusijos imperijoje žydų rašytojų ir vietos žydų gyvenimo būdo modernizacijos šalininkų (maskilių). 1810 m. su tėvais išsikraustė į Šiaulius, o 1816 m. persikėlė į Palangą. Tėvas savo sūnų mokino gramatikos, algebros, vokiečių kalbos ir kitų dalykų.
Palangoje M. A. Gincburgas dirbo vokiečių kalbos vertėju. Ieškodamas geresnio gyvenimo Klaipėdoje ir Liepojoje privačiai mokė vokiečių kalbos. Plėtojo įvairius verslus. Dirbo melamedu (chederio, t.y. žydų religinės pradinės mokyklos, mokytoju) Šiauliuose, Palangoje, Austrijoje ir Prūsijoje.
Mordechajus Aronas Gincburgas tapo vienu iš pirmųjų žydų pasaulietinės literatūros rašytojų ir vertėjų. Rašė hebrajų kalba. Studijavo Talmudą, Kabalą.
1830–1840 m. Vilniuje paplito Haskala – žydų pasaulietinės apšvietos sąjūdis. Jau 1820–1830 m. pasirodė pirmieji pasaulietiniai žydų leidiniai – istorijos knygos, kurias išvertė pirmasis stambus Haskalos laikotarpio rašytojas M. A. Gincburgas.
1823 m. parašė ir Vilniuje išleido pirmąją knygą „Gelot Erez he-Chadascha“ – Amerikos atradimo istoriją, 1837 m. – knygą „Šventykla“.
Vertė įvairius kūrinius ir tekstus į hebrajų kalbą: 1939 m. – „Rusijos istoriją“, 1842 m. – „Napoleono žygį į Rusiją“.
1864 m. išleista M. A. Gincburgo autobiografija „Aviezeris“.
Gyvendamas Vilniuje priklausė miesto inteligentams ir buvo labai gerbiamas. 1829 m. Vilniuje įkūrė privačią žydų mokyklą (kartu su poetu S. Zalkindu) ir jai vadovavo. Skatino švietimą, kvietė išsaugoti žydų tradicines vertybes.
M. A. Gincburgo laidotuvių metu žydų švietėjai priėjo nuomonės, kad jiems reikalingos patalpos susitikimams, ir nusprendė tuo tikslu įkurti savo sinagogą. Tai buvo Vilniaus choralinės sinagogos atsiradimo pradžia.
2015 m. M. A. Gincburgo atminimas įamžintas Salantuose atidengtoje atminimo lentoje, skirtoje Salantų žydų istorijai.
Literatūra ir šaltiniai
- KANARSKAS, Julius. Kretingos krašto žydai. Kaunas, 2016, p. 35–36. ISBN 978-609-8077-63-6.
- Mordechajus Aronas Gincburgas. Iš Vikipedija: Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. 2017, balandžio 25. [žiūrėta 2020, rugsėjo 22]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Mordechajus_Aronas_Gincburgas>.
- Personalijų žodynas. Mordechajus Aharonas Gincburgas. Iš LIMIS [interaktyvus]. [žiūrėta 2020, rugsėjo 22]. Prieiga per internetą: <https://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/view/1115400>.
- Salantuose įamžintas žydų atminimas. Iš Salantai on Facebook [interaktyvus]. 2015. 11. 12 [žiūrėta 2020, rugsėjo 22 d.]. Prieiga per internetą: <https://bit.ly/3kBWTvU>.
- Iš Panoramos [interaktyvus]. 2006–2020. [žiūrėta 2020, rugsėjo 22]. Prieiga per internetą: <https://www.panoramas.lt/panoramata/2ee9649cd98f7a2dbfa4#description>.