Godunavičienė-Giedraitė Jadvyga

Godunavičienė-Giedraitė Jadvyga

Jadvyga Godunavičienė gimė 1932 m. spalio 7 d. Klaipėdoje.

Mirė 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniuje.

Žurnalistė, poetė.

Gimtąjį uostamiestį užėmus hitlerininkams, šeima persikėlė į Šventąją. 1939–1946 m. mokėsi Šventosios 6-metėje mokykloje, 1946–1949 m. – Palangos gimnazijoje, kur buvo literatų būrelio narė [1]. Labai norėjo dainuoti, svajojo net apie operą. Likimas lėmė kitokį gyvenimą. Šeima buvo apkaltinta ryšiais su partizanais. Tėvą areštavo ir nuteisė kalėti lageriuose. Šešiolikos metų kartu su šeima buvo ištremta į Sibirą [4]. Krasnojarsko krašte, Tasiejevo rajone 1949–1951 m. dirbo kolūkyje, vėliau, 1951–1954 m., – miškų chemijos ūkyje miško darbininke. 1954–1958 m. Tasiejevo rajono Troicko vidurinėje mokykloje buvo būrelių vadove. Sibiro tremtyje kaip solistė dalyvavo meno saviveikloje [1].

Iš Krasnojarsko krašto į Lietuvą grįžo 1958 m. [3]. 1958–1960 m. mokėsi Palangos vakarinėje vidurinėje mokykloje. 1958–1964 m. dirbo buhaltere Palangos prekybos valdyboje [1]. 1966 m. neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalistikos specialybę [3].

Žurnalistės karjerą pradėjo Kretingos rajono laikraščio „Švyturys“ redakcijoje, kur 1964–1965 m. dirbo korektore ir žurnaliste [1, 4]. 1965 m. pradėjo dirbti Vilniaus miesto „Vakarinių naujienų“ redakcijos Naujienų skyriuje, nuo 1967 m. – Kultūros skyriuje, vėliau tapo šio skyriaus vedėja [3, 4].

Ypač jos talentas atsiskleidė prasidėjus Atgimimui. Sąjūdžio aktyvas daug publikavosi tuometinių „Vakarinių naujienų“ puslapiuose.

Daug rašė apie Sibiro tremtį, žmones, kalėjusius lageriuose. Žurnalistės straipsnius spausdino Čikagoje leidžiamas „Draugas“.

Nuo 1999 m. – Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovė spaudai [1]. Rašė apie gana aktyvią muziejaus kultūrinę veiklą. Vien muziejumi neapsiribojo. Kultūros apžvalgas skelbė ir žurnale „Pasaulio lietuvis“. Parašė daug teatro spektaklių, knygų, dailės parodų anotacijų ir recenzijų, apybraižų apie kultūros žmones.

J. Godunavičienė buvo aktyvi ir visuomeninėje veikloje. 1988 m. dalyvavo kuriant Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendriją, iki 1995 m. buvo jos valdybos narė, nuo 2006 m. – Etikos komisijos narė. Aktyviai reiškėsi Lietuvos žurnalistų sąjungoje, buvo Senjorų klubo tarybos narė.

Poetinis talentas brendo Palangos gimnazijoje, tolimame Troicke. Eilėraščius iš pradžių skelbė periodinėje spaudoje, vėliau – poezijos rinkiniuose. 2002 m. išleista eilėraščių knyga „Neišskirsk, baltas paukšti“, 2006 m. – „Juodalksni, broli mano“.

Baltijos jūra ir Palangos smėlio kopos, pavasariai ir rudenys, jaunystė, senatvė, Pasaulio platumos – Tolimieji Rytai su laukine Kurilų salų egzotika, Amerikos dangoraižiai, Vidurinės Azijos šventyklos mėnesienos šviesoje, šiltas Pietų jūrų dvelksmas, Alpių kalnų didybė, meilė ir netektys, dešimtmetis, praleistas atšiaurioje Sibiro tremtyje, gerokai pavėluotos žurnalistikos studijos… Visa tai, kas matyta, patirta, atsispindi paprastuose, neįmantriuose eilėraščiuose [4].

Apdovanota įvairiais Garbės raštais už meno saviveiklą, taip pat Lietuvos žurnalistų sąjungos – už kūrybinę veiklą. 1981 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusios žurnalistės vardas. 2005 m. gavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Padėkos raštą už ilgametę veiklą [1]. 2014 m. apdovanota medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.

Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse [4].