Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2013-02-08
Atnaujinta 2021-05-03
Grosas Simonas
(GROSS SIMON)
Gimė apie 1771 (1772?) metus Prūsijoje.
Mirė 1835 metais balandžio 17 dieną Kretingoje.
Kunigas, pranciškonas, pedagogas, gramatikas, leksikografas.
Mokėsi Rosselyje (dab. Rešlius, Lenkija) Benicos, Minsko, Vilniaus vienuolynuose retorikos, filosofijos ir teologijos. 1787 m. įstojo į pranciškonų ordiną, 1794 m. tapo kunigu [1]. Nuo 1798 (1799?) m. – retorikos mokytojas Slucko, Troškūnų vienuolynuose. Taip pat mokė vokiečių bei lietuvių kalbų [2]. 1803–1810 m. mokytojavo Dotnuvos vienuolyne [3]. Nuo 1816 m. Kretingos mokyklos mokytojas ir parapijos vikaras. 1827–1835 m. Kretingos pranciškonų vienuolyno definitorius [3]. Parašė žemaičių tarmės gramatiką „Kalbrėda liežuvio žemaitiško“ (1835 m.), sudarė lenkų – lietuvių kalbų žodyną „Slownik Polsko – Zmudzki“. Abu darbai liko rankraščiais [1, 2]. Pirmasis saugomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje [2].
Literatūra ir šaltiniai
-
GINEITIS, Leonas. Grosas (Gross) Simonas. Iš Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 168. ISBN 9986-513-95-2.
-
SUBAČIUs, Giedrius. Grosas Simonas (vok. Simon Gross). Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, t. 7, p 193-194. ISBN 5-420-01561-7.
-
Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, t. 1, p. 525. ISBN 5-420-01471-8.