Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2012-12-10
Atnaujinta 2012-12-10
Jablonskienė Regina
Regina Jablonskienė [5]
Gimė 1939 metų lapkričio 22 dieną Kūlupėnų kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje.
Audėja, mezgėja, nėrėja.
1954 m. baigė Kūlupėnų septynmetę mokyklą, 1958 m. – Kartenos vidurinę mokyklą. Neakivaizdžiai mokėsi Panevėžio hidromelioracijos technikume, kurį baigė 1971 m. [1].
Baigusi vidurinę mokyklą, dirbo Padvarių pensionate seserimi–šeimininke. Paskui perėjo dirbti į Kretingos grūdų produktų kombinatą svėrėja. Reikėjo padėti tėvams, nes šeimoje buvo 9 vaikai. Grįžo į Kūlupėnus ir dirbo Salantų kooperatyvo, Kūlupėnų parduotuvėje pardavėja. 1967 m. išėjo dirbti į Kretingos MSV. Buvo pasiųsta į kursus į Panevėžio hidromelioracijos technikumą. Ten būdama įstojo į neakivaizdinį skyrių, kur įsigijo hidrotechnikės specialybę. MSV dirbo iki 1977 m. [1].
Nors audimas domino jau nuo mokyklos laikų [2], austi pradėjo 1976 m. [1]. Kai tik laisva minutė – sėda ir audžia. R. Jablonskienė audžia rankšluosčius, lovatieses, staltieses. Mėgstamiausi menininkės siūlai – lininiai. Tradicinius audinių raštus neretai R. Jablonskienė pagražina pagal savo skonį, bet žiūri ir kad tradicija neprapultų [2]. R. Jablonskienės audiniai – dažniausiai keturnyčiai [3].
Išaustus gaminius – rankšluosčius, servetėles, kilimėlius – moteris anksčiau tiekdavo liaudies gaminių įmonei „Minija“ Plungėje. Dabar R. Jablonskienė pagal verslo liudijimą audžia ir mezga vąšeliu. Apie jos gaminius žino užsieniečiai, ir grupėmis atvyksta tiesiai į namus Salantuose. Per keturias dešimtis metų staklėmis ji yra priaudusi kilometrus rankšluosčių [3]. Jos darbai iškeliavo po pasaulį – į Vokietiją, Prancūziją, Švediją, Ameriką, net – Boliviją. Pati kuria ir audimo raštus. Taip pat mezga, neria [4]. R. Jablonskienė pati labai mėgsta puoštis savo rankų darbo rūbais. Ypatingomis progomis dabinasi lininiais apdarais [5].
Dainuoja etnografiniame ansamblyje, bažnyčios chore. Dalyvauja „Paveizėk“ klubo veikloje, pensininkų klubo „Bičiuliai“ veikloje. Dalyvauja Nasrėnų M. Valančiaus muziejaus projekte „Audimo mokyklėlė“, moko austi visus, kas nori [1].
Apdovanota dviem Salantų vidurinės mokyklos, trimis Salantų regioninio parko direkcijos, Platelių vidurinės mokyklos, Klaipėdos televizijos laidos „Žuodis žemaitems“ padėkos raštais [1].
3 parodos surengtos Salantų regioninio parko renginiuose, 4 – Salantų vidurinėje mokykloje, 2 – Salantų kultūros namuose, 2 – Salantų bibliotekoje, 1 – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje [1].
Priklauso Tautodailininkų sąjungai Kretingos skyriui [1].
Literatūra ir šaltiniai
- [Reginos Jablonskienė atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2007, 2 lap.
- POCIUTĖ, Audronė. Audimas – dvasios atgaiva. Klaipėda, 2000, rugpjūčio 16, p. 18.
- BENIUŠIENĖ, Irena. Salantiškė savo išaustus rankšluosčius skaičiuoja kilometrais. Pajūrio naujienos, 2007, liepos 3, priedas „Vakarų Lietuva“, p. 1, 3.
- DUNAUSKAITĖ, Danutė. Iš sapnų perkelti raštai... Pajūrio naujienos, 2000, balandžio 14, p. 1.
- VALANČIENĖ, Valerija. „Mano staklelės gyvos“. Kraitė, 2007, sausio 24 - vasario 13, p. 3.