Janušis Feliksas

Janušis Feliksas

Feliksas Janušis gimė 1867 metų lapkričio 10 d. Jogviluose, Ukmergės apskrityje.

Mirė 1920 m. sausio 31 d. Kretingoje.

Gydytojas, varpininkas, literatas, vertėjas, visuomenės veikėjas, pirmojo lietuviško vaidinimo dalyvis, Kretingos rajono Garbės pilietis, Kretingos ligoninės steigėjas.

1887 m. baigė Kauno gimnaziją. 1893 m. – Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Studijavo mediciną ir Sankt Peterburge.

Dalyvavo daugelyje karinių operacijų, net ir 1904 m. Rusijos–Japonijos kare.

Dirbo gydytoju Balbieriškyje, Kretingoje. 1900 m. už anticarinę veiklą buvo ištremtas į Smolenską (Rusija), po tremties grįžo į Kretingą.

1908 m. vedė Sofiją Litvinaitę. 1909 m. rugpjūčio 3 d. gimus dukrai Liucijai, Janušių šeima dabartinėje Kęstučio gatvėje netrukus pasistatė gražų raudonų plytų namą, kuriame prabėgo Liucijos Janušytės, vėliau tapusios žinoma rašytoja Liūne Janušyte, vaikystė. Čia augo ir jos seserys Felicija ir Marija.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Janušių šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Ugličo mieste prie Volgos upės.

Pasibaigus karui, 1918 m. pabaigoje sugrįžo į Lietuvą.

1919 m. balandžio mėnesį drauge su felčeriu Pranu Jurgučiu kreipėsi į Kretingos savivaldybės tarybą su prašymu įsteigti Kretingos apskrities savivaldybės ligoninę buvusiose karo ligoninės patalpose. 1919–1920 m. paskirtas pirmuoju apskrities gydytoju ir kuriamos ligoninės vedėju.

Lankydamas ligonius užsikrėtė tuo metu krašte siautusia šiltine. Tai tapo jo mirties priežastimi.

Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo Maskvoje, Tartu. Maskvoje priklausė lietuvių studentų draugijai, metus jai pirmininkavo.

Platino draudžiamą lietuvių spaudą, finansiškai rėmė leidėjus. Bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje: „Varpe“ (1891–1892, 1895), „Ūkininke“ (1892), „Apšvietoje“ (1893), „Garse“ (1893), „Naujojoje gadynėje“ (1894), „Vienybė lietuvninkų“ (1900) ir kt. Panaikinus spaudos draudimą, rašė į laikraščius „Vilniaus žinios“ (1905), „Lietuvos ūkininkas“ (1906). Pasirašinėdavo slapyvardžiais P. Jogvilietis, P. Jogv., P. Miškinis, Dr. J, J. J.

Surinko liaudies medicinos medžiagą (išspausdinta J. Basanavičiaus knygoje „Medega mūsų tautiškai vaistininkystei“ 1898 m.). Išleido apysakas „Pavargėlė“ (1893), „Krumplių Jonas“ (1895), parašė knygą „Trumpa senovės lietuvių istorija“ (1892). Išvertė V. Korolenkos apsakymą „Miškas ūžia“ (1891), kitų autorių prozos, paskelbė mokslo populiarinimo darbų.

Režisavo pirmąjį lietuvišką vaidinimą Kretingoje pagal A. Keturakio komediją „Amerika pirtyje“, miestelėnams parodytą 1907 m. Pačiam atiteko labai svarbi tais laikais suflerio rolė. Už dalyvavimą spektaklyje nukentėjo nuo caro valdžios.

Palaidotas Kretingoje. Kapavietė nežinoma.

Buvęs Janušių šeimos namas Kęstučio g. 12 paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Ant jo sienos pritvirtinta atminimo lenta, kurioje trumpai aprašoma šio pastato istorija.