Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2013-02-07
Atnaujinta 2018-11-26
Jocas Stanislovas
(TĖVAS LEONAS JOCAS OFM)
Gimė 1899 m. vasario 25 d. (kovo 9 d.) Timinskinėje, Šiaulių r.
Mokėsi Kuršėnų mokykloje. 1915 m. buvo evakuotas į Rusiją, baigė Voronežo realinę progimnaziją. Persikėlęs į Odesą, mokėsi matininkų mokykloje.
1918 m. grįžo į Lietuvą ir įstojo į Kauno kunigų seminariją, mokėsi Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete.
Kunigu įšventintas 1925 m. birželio 14 d. [1]. Paskirtas Šaukėnų, 1928 m. – Kvėdarnos, 1930 m. – Salantų vikaru [2]. Per pusę metų Salantų parapijoje įkūrė šv. Vincento Pauliečio draugiją, vaikų Angelo Sargo būrį, išplėtė pavasarininkų kuopos veiklą [3], aktyviai įsijungė į lietuvių katalikų jaunimo „Pavasaris“ federacijos veikla, buvo renkamas pavasarininkų Kretingos rajono valdybos pirmininku, organizavo aukų Katalikų universitetui rinkliavą, katalikiškos spaudos platinimą ir prenumeratą, žemės ūkio kursus jaunimui [4]. 1931 m. paskirtas Aleksandrijos parapijos klebonu [2].
1934 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną, 1935-1937 m. – šv. Antano misijų kolegijos ir Pranciškonų ordino gimnazijos prefektas [5]. 1937-1938 m. buvo Kretingos parapijos klebonas, vedė rekolekcijas tretininkams [6].
1940-1943 m. – Varlaukio, 1943-1947 m. – Vilkyškių klebonas.
Pokariu palaikė ryšius su partizanais. Patekęs į NKVD akiratį, nuo 1947 m. gyveno nelegaliai Jono Andriušaičio pavarde, slapstėsi Kaune. Suimtas 1949 m. gegužės 14 d. [7]. SSRS vidaus reikalų ministerijos Ypatingojo pasitarimo rugpjūčio 17 dieną nuteistas 25 metams lagerio. Išvežtas į Oziorlagą, vėliau perkeltas į Angarlagą (abu – Irkutsko sritis, Rusija) [7].
Paleistas 1956 m. gegužės 26 d. 1956-1957 m. buvo Tryškių altaristas, 1957-1965 m. – Žvingių klebonas, nuo 1965 m. – Žemaičių Kalvarijos, nuo 1966 m. – Platelių altaristas. Palaidotas Žemaičių Kalvarijos miestelio senosiose kapinėse.
Literatūra ir šaltiniai
- MISIUS, Kazys. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. Iš Salantų bažnyčia: Istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis, t. 15. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 86.
- Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-181, ap. 6, b. 18, l. 60.
- Žemaičių prietelius, 1933, vasario 19, Nr. 7, p. 6.
- Žemaičių prietelius, 1931, Nr. 51, p. 7.
- Elenchus omnium ecclesiarum et universi cleri provinciae ecclesiasticae Lituanae pro Anno Domini 1937. [b.v.]: [b.l.], [b.m.], p. 190, 193, 259.
- Pranciškonų pasaulis, 1937, Nr. 4, p. 126
-
ŠIDLAUSKAS, Gintaras. SSRS okupacinės valdžios represuotų, sunaikintų Telšių vyskupijos dvasininkų žinynas, 2004, spalio 19 interaktyvus]. Iš Žemaičių vyskupijos muziejus [žiūrėta 2006 m. kovo 6 d.]. [Telšiai]:Žemaičių vyskupijos muziejus, [2004]. Prieiga per internetą: <http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=76>.
- Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinys, Nr. KM-IF7493.