Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2022-08-26
Atnaujinta 2022-08-26
Joneckis Petras
Nufotografuotas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanas, politinis kalinys ir tremtinys Petras Joneckis-Riteris (1924–1991), sėdintis ant automobilio „Moskvič“, lankydamasis gimtinėje Lapgaudžių k., Dauginčių apyl., Kretingos r. Nežinomo fotografo XX a. 7 deš. darytos nuotraukos iš Juozapo Antano Vilucko asmeninio archyvo skenuota kopija. KM P 8907/3. © Kretingos muziejus. Julius Kanarskas. [2]
Petras Joneckis gimė 1924 m. Lapgaudžių k., Kartenos valsč.
Mirė 1991 m.
Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanas, politinis kalinys, tremtinys.
Tėvas Petras Joneckis – Nepriklausomybės kovų dalyvis.
Petras Joneckis, baigęs Gaudučių pradžios mokyklą, dirbo tėvo ūkyje. Laisvalaikiu mėgo griežti armonika vakarėliuose, grojo Kartenos dūdų orkestre.
Prasidėjus rezistenciniam judėjimui, įstojo į Lietuvos Laisvės armiją. 1948 m. pavasarį tapo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto (Kartenos) kuopos ryšininku. Slapyvardis – Riteris. Palaikė ryšį tarp partizanų, jų rėmėjų ir artimųjų.
Pasak rezistencijos istorijos Kartenos valsčiuje tyrinėtojo karteniškio Juozapo Vilucko (1928–2015), tėvų gyvenamojo namo gale tarp kamarų Petras Joneckis įsirengė slėptuvę, kurioje šeima slėpė 1947 m. gegužę Martynaičių kaime sunkiai sužeistą Buganto kuopos štabo narį Aleksą Malakauską-Donelaitį. Partizaną beveik mėnesį slaugė ir gydė seserys Agripina ir Justina Joneckytės.
1948 m. pradžioje sukūrė šeimą, vedė Sofiją Tamošauskaitę. Susilaukė dukters Danutės.
Petro Joneckio-Riterio veikla susidomėjus MGB (Valstybės saugumo ministerijos) Kartenos poskyrio saugumiečiams, 1948 m. rugsėjo 26 d. jis buvo suimtas, kalinamas ir tardomas Kretingos, Klaipėdos ir Lukiškių kalėjimuose.
1948 m. gruodžio 7 d. Karo tribunolo nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. 1949 m. kovo 14 d. išvežtas į Karagandos srities Steplago lagerius, kur dirbo vario kasyklose.
Po J. Stalino mirties bausmę sumažinus, 1956 m. birželio 20 d. paleistas į laisvę. Pasiliko dirbti šachtose pagal sutartį.
Sukūrė naują šeimą, susilaukė 2 dukrų.
1961 m. rudenį grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Kretingoje. Iki pensijos dirbo Klaipėdos laivų remonto įmonėje dažytoju.
2002 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Rezistentų teisių komisija jam (po mirties) pripažino Kario savanorio statusą.
Literatūra ir šaltiniai
- KANARSKAS, Julius. Lapgaudžiai – lapių gaudytojų vardu pavadintas kaimas. Švyturys, 2019, rugpjūčio 3, p. 5–6.
- Petras Joneckis, Lietuvos partizanas, politinis kalinys ir tremtinys. Lapgaudžių k., Kretingos r. XX a. 7 deš. Iš LIMIS [interaktyvus]. [B.d.], [b.l.], [žiūrėta 2022 rugpjūčio 26]. Prieiga per internetą: <https://www.limis.lt/paieska/perziura/-/exhibit/preview/136505779?s_id=Y5GyJbD32SP6W5Yu&s_ind=438&valuable_type=EKSPONATAS>.