| Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
| 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
| 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
| 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2012-12-05
Atnaujinta 2014-09-11
Joselevičius (Juzelevičius) Berekas
(JOSELEWICZ BEREK, BER DOV)
Gimė 1764 metų rugsėjo 17 dieną Kretingoje, Abiejų Tautų Respublikoje.
Mirė 1809 metų gegužės 5 dieną Kocke, Lenkijoje.
Karvedys, 1794 m. T. Kosciuškos sukilimo dalyvis, Abiejų Tautų Respublikos laisvės kovotojas, Napoleono armijos karininkas.
Gimė žydų kilmės Kretingos pirklio Joselio šeimoje. Hebrajiškas vardas Ber Dov. Tuo metu dar nebuvo įvesta pavardžių sistema, vietoj jų buvo vartojama tėvavardžių forma, tad Berekas, Joselio sūnus, tapo Joselevičiumi [5] (Juzelevičiumi).
Mokėsi Kretingos žydų pradinėje mokykloje, mokslus tęsė Telšiuose, globojamas dėdės. Sekdamas tėvo pėdomis tapo pirkliu. Gabų jaunuolį pastebėjo tuo metu Kretingos dvarą valdęs kunigaikštis, Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. Berekas tapo jo reikalų patikėtiniu, rūpinosi prekybos reikalais. Vyskupo pavedimu lankėsi Vienoje, Paryžiuje, Briuselyje, išmoko prancūzų ir vokiečių kalbas, susipažino su Prancūzijos revoliucijos idėjomis, Vakarų Europos kultūra.
1788 m. apsigyveno Varšuvos priemiestyje Pragoje, proteguojamas Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio reikalų patikėtinio A. Hiršovičiaus. Buvo pirkliu, prekiavo arkliais ir pašaru. 1788 m. sukūrė šeimą, su žmona Rifka susilaukė sūnaus Jozefo (1789–1846) ir dukros Lejos [3].
1794 m., prasidėjus Tado Kosciuškos sukilimui, drauge su kitais Varšuvos žydais įstojo į sukilėlių gretas, tarnavo miesto milicijoje, dirbo įtvirtinimų statyboje. Kartu su Juzefu Aronovičiumi, gavęs T. Kosčiuškos sutikimą, 3000 zlotų bei pulkininko laipsnį, spalio mėnesį suformavo apie 500 karių lengvosios kavalerijos žydų savanorių pulką, kuriam pats vadovavo. Moderniojoje istorijoje tai buvo pirmasis žydų karinis dalinys [2]. Pulkas pasižymėjo kovose su sukilimą malšinusia Rusijos kariuomene. Tačiau 1794 m. lapkričio 6 dieną Rusijos armija, vadovaujama feldmaršalo Aleksandro Suvorovo, Prahoje surengė masines gyventojų žudynes ir Varšuvos gynėjai kapituliavo. 1795 m. B. Joselevičius su šeima pasitraukė į Lvovą Galicijoje (Austrijai atitekusioje Lenkijos dalyje), bandė gauti Austrijos valdžios leidimą burti karinius žydų dalinius.
1798 m. persikėlė į Italiją, įstojo į generolo Jano Henriko Dombrovskio vadovaujamą lenkų legioną. 1799 m. dalyvavo Novio mūšyje Pjemonte, kur buvo sužeistas [8].
1803 m. tapo Napoleono Bonaparto armijos Hanoverio dragūnų pulko kapitonu, dalyvavo įvairiuose mūšiuose (1800 m. Hohenlindeno mūšyje Bavarijoje, 1805 m. Austerlico mūšyje [2]), už karinius nuopelnus ir drąsą vienas iš pirmųjų apdovanotas aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu – Garbės legiono ordinu, 1802 m. įsteigtu Napoleono Bonaparto [3].
1807 m., įkūrus Varšuvos kunigaikštystę, B. Joselevičius gavo pulkininko laipsnį, paskirtas ulonų eskadrono vadu, dalyvavo įvairiuose mūšiuose su Rusijos ir Prūsijos kariuomene. Po ilgo laiko Varšuvoje jį aplankė žmona Rifka, gyvenusi Kretingoje. B. Joselevičius įstojo į masonų ložę „Vieningieji broliai lenkai“ [7].
1808 m. apdovanotas aukščiausiu Lenkijos kariniu apdovanojimu, karinės šlovės ordinu – Virtuti Militari [2] už karinius nuopelnus 1807 m. mūšyje prie Friedlando [8].
Berekas Joselevičius žuvo 1809 m. gegužės 5 dieną per Prancūzijos ir Austrijos-Vengrijos karą mūšyje prie Kocko miesto su į Lenkiją įsiveržusios Austrijos kariuomenės grafo Friedricho Hoditzo pulku [7]. Norėdamas šiam pulkui užkirsti kelią per toli įsiveržė į priekį ir buvo apsuptas husarų. Po daugybės sužeidimų, krito nuo husaro Stefano Totho kardo. Kartu žuvo 10 karininkų ir 40 karių [8]. Apie pasižymėjusiuosius ir žuvusiuosius karo lauke ilgai būdavo sakoma: „Žuvo, kaip Berekas prie Kocko“(„Zginął, jak Berek pod Kockiem“) [6]. Po jo mirties Varšuvos kunigaikštis Frydrichas Augustas B. Joselevičiaus žmonai Rifkai ir sūnui Juzefui paskyrė kasmetinę pensiją. Sūnus Juzefas Berkovičius (1789–1846) taip pat tapo karininku.
Legenda pasakoja, kad po didvyrio žūties iškilo dilema, kuriose kapinėse laidoti jo palaikus [4]. Katalikų kunigas nenorėjo parapijos kapinėse laidoti žydo, o žydų rabinas pasakė karstą pastatyti dviem arkliais (kituose šaltiniuose – jaučiais) pakinkytame vežime ir kur gyvuliai sustos, ten palaidoti [8]. Ant kapo buvo supilta kalva, pavadinta Bereko kalva [4].
Berekas Joselevičius palaidotas netoli Liublino, 1,5 km nuo Kocko, dešinėje kelio pusėje priešais Bialobžegi kaimą [8].
1909 m., minint 100-ąsias žūties metines, Kocko žemių savininkas grafas Edvardas Žoltovskis pastatė žemės riedulių paminklą. Ant paminklo lenkų kalba įrašyta: „Berekas Joselevičius g. 1760 – žuvo 1809. Čia palaidotas“ (Berek Joselewicz ur. 1760 – zg. 1809. Tu pochowany) [8]. Priešais padėtas akmuo su užrašu: „Berekas Joselevičius Józef Berko vel Berk g. Kretingoje Lietuvoje. Lenkijos kariuomenės pulkininkas, Didžiosios Varšuvos kunigaikštystės lengvosios kavalerijos 5-tojo pulko vadas, Garbės legiono ordino kavalierius, žuvo kovoje prie Kocko 1809 m. Čia palaidotas. Ne apgavystėm, ne stikliuku, bet krauju išsikovojo šlovę. Žūties šimtmečiui 1909 m.“ (Berek Joselewicz Józef Berko vel Berk ur. w Kretyndze na Litwie. Pułkownik wojsk polskich, szef szwadronu 5-go pułku strzelców konnych Wielkiego Księstwa Warszawskiego, Kawaler krzyżów Legii Honorowej Militari, zginął w bitwie pod Kockiem 1809 roku. Tu pochowany. Nie szacherką nie kwaterką lecz się krwią dorobił sławy. W stuletnią rocznicę zgonu 1909 r.) [8].
Įvairiuose Lenkijos miestuose B. Joselevičiaus vardu pavadinta apie 30 gatvių, jo žygius aprašė lenkų ir žydų rašytojai bei istorikai, mūšių paveiksluose jį vaizdavo tapytojai [3]. 2009 m. Lenkijoje ir Izraelyje išleistas bendras abiejų valstybių pašto ženklas vaizduojantis Julijaus Kosako paveikslą (1893 m.) „B. Joselevičius mūšyje prie Kocko“ su užrašu „Žydų kovotojas už Lenkijos laisvę“ [3].
Tai buvo pirmasis žydas, tapęs Lenkijos pulkininku ir štabo karininku, žuvusiu už jos nepriklausomybę.
Literatūra ir šaltiniai
- HOFFMAN, Zygmunt. Berek Joselewicz (w 175 rocznicę śmierci). Folksštime, 19 maja 1984, s. 1, 10-11.
- Berek Joselewicz [interaktyvus]. Iš Wikipedia (the free encyclopedia) [žiūrėta 2006 m. kovo 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://en.wikipedia.org/wiki/Berek_Joselewicz>.
- BENIUŠIS, Romualdas. Kretingiškis Berekas Joselevičius – legendinis kovotojas už tautų laisvę. Iš Bernardinai.lt [interaktyvus]. [Vilnius]: VšĮ Bernardinai.lt, 2013 sausio 25 [žiūrėta 2014 rugsėjo 9]. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-25-romualdas-beniusis-kretingiskis-berekas-joselevicius-legendinis-kovotojas-uz-tautu-laisve/94014>.
- Pomnik Berka Joselewicza w Kocku. Iš Wirtualny sztetl [interaktyvus]. Warszawa: Muzeum Historii Żydów Polskich, [b.d.] [žiūrėta 2014 rugsėjo 10]. Prieiga per internetą: <http://www.sztetl.org.pl/pl/article/kock/11,synagogi-domy-modlitwy-i-inne/3773,pomnik-berka-joselewicza-w-kocku/#footnote_1>.
- Berekas Joselevičius. Iš Lietuvos žydų istorijos albumas [interaktyvus]. Vilnius: VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, [b.d.] [žiūrėta 2014 rugsėjo 10]. Prieiga per internetą: <http://www.lzia.lt/berekasjoselevicius.php>.
- PAČKAUSKIENĖ; Aušra, TOLEIKIS, Vytautas. Garsūs Lietuvos žydai. Vilnius, 2008, p. 50.
- RAILA, Eligijus. Berekas Joselewiczius – pirmasis žydas karininkas. Iš Orbis Lituaniae [interaktyvus]. Vilnius: VU, 2012 [žiūrėta 2014 rugsėjo 10]. Prieiga per internetą: <http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/berekas-joselewiczius-pirmasis-zydas-karininkas/1421>.
- Berek Joselewicz i Starozakonny Pułk Lekkokonny. Iš Portal społeczności żydowskiej [interaktyvus]. [b.v.]: jewish.org.pl, 2007 [žiūrėta 2014 rugsėjo 10]. Prieiga per internetą: <http://www.jewish.org.pl/index.php/wiadomopci-mainmenu-57/4500-berek-joselewicz-i-starozakonny-puk-lekkokonny-.html>.
