Kalenda Petras

Renginių kalendorius gruodžio 2024

Renginių kalendorius

Pr	An	Tr	Kt	Pn	Št	Sk
						Kalėdinės dirbtuvės bendruomenei „Popietės arbatėlė, arba Stebuklų šalies beieškant“ 01
Akcija „Kalėdos batų dėžėje“ 02	Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Žaidimų popietės vaikams „Auksinis protas“: S22E14. Finalas 03	Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“ 04	Kalėdinis protmūšis „Kiek žaisliukų ant eglutės?“Kalėdinė edukacija „Šikšnosparniuko Kalėdos“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“„Nė vienas nėra pamirštas“: paskaita „Medijų ir informacinis raštingumas“Mamų ir vaikų rytmetis 05	Edukacija „Lapė pipliotekoje“Kalėdinė edukacija „Šikšnosparniuko Kalėdos“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Dainų šventės metų minėjimo renginys Adolfo Andriejaus Viluckio medžio skulptūrų parodos atidarymas 06	Šventinis Adrijaus Almino koncertas Grūšlaukės kalėdinės eglutės įžiebimo renginyje Akcija „Kalėdos batų dėžėje“ 07	08
Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Edukacija „Kalėdinės žvakės liejimas“ 09	Kalėdinė edukacija „Šikšnosparniuko Kalėdos“Kūrybinės dirbtuvės vaikams „Kvepianti žvakė gipso indelyje“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Žaidimų popietės vaikams 10	Žaidžiame pasaką „Žiemos išdaigos“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Vytauto Čepo romano „Surask mano vyro kaulus“ pristatymas Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“ 11	Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Klasikinės gitaros muzikos koncertas su Luku Isaak Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Mamų ir vaikų rytmetis 12	Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“ 13	Mažųjų šeštadienis „Žiemos išdaigos“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“ 14	15
„Šventasis Raštas: ištakos ir kelias į Lietuvą“. Susitikimas su Šventojo Rašto vertėju dr. Giedriumi Saulyčiu Kalėdinė edukacija „Šikšnosparniuko Kalėdos“ 16	Patyriminis žaidimas „Slapta organizacija: išsaugok Kalėdas“Žaidimų popietės vaikams 17	Kalėdinis protmūšis šeimoms „Eglutės puošimas: kas daugiau?“Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“ 18	Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Mamų ir vaikų rytmetis 19	Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“ 20	21	22
23	24	25	26	27	28	29
30	31

Visi renginiai

Sukurta 2013-02-07

Atnaujinta 2013-02-07

Kalenda Petras

Gimė 1904 metų gruodžio 30 dieną Šatraminių kaime, Mosėdžio valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Mirė 1986 metais Salantuose.

Liaudies menininkas, medžio drožėjas, skulptorius.

Baigęs Mosėdžio pradžios mokyklą, talkino savo tėvui – staliui [1].

Kurti Petras Kalenda pradėjo piemenaudamas. Pradžioje kurdavo raštuotas lazdeles, pypkes, laivelius, o vėliau – drožė kaukes, pasigamino medinį dviratį, įvairių muzikos instrumentų, namų apyvokos daiktų [2].

Puikiai sekėsi liaudies papročių inscenizavimas. Žavėjosi lėlių teatru. Pats ėmė kurti teatro personažus – pradėjo nuo gyvulių, žvėrių, paukščių, galiausiai drožė žmoniškuosius personažus: davatkas, girtuoklius, ubagaus ir kita. Petras Kalenda statė savo lėlių teatro spektaklius. Juose vaizduodavo žmonių silpnybes, ypač akcentavo girtuoklystės ydą, mat buvo vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio šalininkas.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Petrui Kalendai puikiai sekėsi bareljefinė skulptūra. Yra nemaža sukūręs ir taikomojo pobūdžio darbų: ypač gražios ir vertintinos jo išdrožinėtos lazdos [3].

Vėlesnėse skulptūrose jis pradėjo fiksuoti žmones judančius, o ne statiškus, stengėsi perteikti personažų jausminį pasaulį. Jau nuo 1930 m. tautodailininko kūriniai buvo eksponuojami įvairiose liaudies meno parodose: Kaune, Šiauliuose ir kitur [3].

Žymiausios Petro Kalendos skulptūros: „Palangos Juzė“, „Žemaičių vestuvės“, „Neringa ir Naglis“, „Malkų nešėjas“, „Čičinskas“, „Žemaitė“ ir daugelis kitų.

Literatūra ir šaltiniai

Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijų leidykla, 1969, t. 36, p. 284.
ŠERNAS, Pranciškus. Įveiktos aukštumos. Klaipėda, 1997, gruodžio 12, p. 14.
ŠERNAS, Pranciškus. „Kūryba man – kaip motina“. Švyturys, 1995, kovo 11, p. 6.

Kalenda Petras

Sukurta 2013-02-07

Atnaujinta 2013-02-07

Kalenda Petras

Literatūra ir šaltiniai

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005