Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-11-28
Atnaujinta 2012-11-28
Kalpokas Petras
Petras Kalpokas [1, p. 22]
Gimė 1880 metų kovo 31 dieną Miškinės vienkiemyje, netoli Kvetkų miestelio (Biržų r.).
Mirė 1945 metų gruodžio 5 dieną Kaune.
Dailininkas.
1890-1895 m. P. Kalpokas penkerius metus lankė Mintaujos gimnaziją (ant krosnies nupiešęs mokytojo karikatūrą, iš jos buvo pašalintas). Mintaujoje atsitiktinai susipažino su latvių dailininkais V. Purvyčiu ir J. Valteriu, iš kurių daug išmoko, gaudamas pedagoginius patarimus ir stebėdamas, kaip jie piešia (1895-1998 m.). Vėliau tęsė mokslus Rygos gimnazijoje ir tuo pačiu metu lankė V. Bliumo dailės mokyklą [1]. 1898 m. jis išvyko į Odesą, kur dvejus metus atkakliai mokėsi. 1900 m. už natiurmortą gavo bronzos medalį. 1902 m. pirmą kartą eksponavo savo darbus dailės parodoje Rygoje. Nuo tada jis įžengė į sunkų, pilną didelių pergyvenimų dailininko kelią. Barono M. Kansdageno padedamas, išvyko mokytis į Miuncheną. Jis pasirinko A. Ažbės tapybos studiją [2]. Vėliau studijavo pas V. Debšicą „taikomosios ir laisvosios dailės ateljė“. Lankė Heimano piešimo studiją. Mokėsi grafikos meno pas Brokhofą ir klausė meno istorijos paskaitų Miuncheno universitete. Savo kūrinius dailininkas siuntė į visas pirmąsias lietuvių dailės parodas Vilniuje. Taip pat nuo 1907 m. tapo Miuncheno „Secesiono“ nariu ir nuolatiniu šio dailininkų susivienijimo parodų dalyviu [1].
1908 - 1912 m. gyveno Vengrijoje, Šveicarijoje. Apie 1909 m. grįžo į Lietuvą, kurį laiką gyveno Kvietkuose (Biržų r.). 1914 m. apsigyveno netoli Lokarno (Šveicarija), 1915 m. persikėlė į Italiją, vertėsi atsitiktiniais darbais, tapė [3]. 1914 m. jis išsiuntė į Berlyną apie 120 įvairiausio žanro darbų, bet prasidėjęs pirmasis pasaulinis karas suardė visus planus, o be priežiūros palikti darbai dingo be žinios [2].
1920 m., po 20 metų klajonių, grįžo į Lietuvą. 1921 m. pradėjo dėstyti Justino Vienožinskio įsteigtuose piešimo kursuose. 1922 m. įsikūrusioje Kauno meno mokykloje dėstė piešimą ir tapybos technologiją. 1928 m. surengė didelę personalinę parodą Kaune. Ta proga Lietuvių dailės draugija išleido „Petro Kalpoko apžvalginės parodos katalogą“. 1929 - 1940 m. vadovavo Tapybos studijai, dėstė piešimą, freską ir mozaiką. 1930 m. išleido „Tapybos technikos vadovėlį“. 1941 - 1945 m. dėstė tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1945 m. tapo profesoriumi [3].
P. Kalpoko kūryboje vyrauja peizažai ir portretai. Dailininkas yra nutapęs nemažai portretinių ir teminių kompozicijų, freskų, apipavidalino keletą Valstybės teatro spektaklių. P. Kalpoko peizažai lyriški. Vieni iš jų - realistiniai, kiti turi impresionizmo bruožų. Portretai - psichologiški, tikslaus piešinio. Freskos - dekoratyvios, dinamiškos kompozicijos [4].
P. Kalpokas sukūrė tris pano Kretingos banko rūmams: „Rytas“, „Žvejai“, „Pramoninio Lietuvos kaimo peizažas“ (1938-1939 m.) [1].
Literatūra ir šaltiniai
- TUMĖNIENĖ, Nijolė. Petras Kalpokas: [albumas]. Vilnius: Vaga, 1983. 152 p.
- GUDYNAS, Pranas. Petras Kalpokas. Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1962. 37 p.
- Petras Kalpokas [interaktyvus]. Iš Vikipedija: laisvoji enciklopedija. [b. v.]: [b. l.], 2003 [žiūrėta 2006 m. birželio 21 d.]. [Atnaujinta 2006 m. birželio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Petras_Kalpokas>.
- Petras Kalpokas [interaktyvus]. (Vilnius): Lietuvos dailės muziejus, 2000. Atnaujinta 2006 m. kovo 27 d. [žiūrėta 2006 m. birželio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://ldmuziejus.mch.mii.lt/Muziejusirpadaliniai/Kalpokas.htm>.